Papildomą kontrastą kuria Lenkija, kur degalų kainas mažina valdžios sprendimai dėl mokesčių. Lietuvoje dyzelinas išlieka gerokai brangesnis nei kaimyninėje šalyje.
Kodėl dyzelinas brangsta labiau nei benzinas? Ar Lietuvai reikėtų mažinti degalų mokesčius? Kokią įtaką tai turėtų infliacijai, kuri ir taip išlieka aukšta? Ir kokios yra energijos kainų prognozės artėjančiam rudeniui? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis (toliau – D.D.), Seimo narė, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė (toliau – G.S.), energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas (toliau – V.J.) ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas (toliau – T.P.).
– Kuo kvepia ruduo? Ko galime tikėtis?
– D.D.: Pradžioje norėčiau išvardinti faktus apie tai, kas keičiasi. Tuomet bus nesunku pasidaryti išvadas. Balandžio mėnesį Darbo inspekcija išaiškino, kad jei vairuotojai važinėja vietoje, jiems nebegalima mokėti komandiruotės pinigų. Mokesčiai nepasikeitė, bet pasikeitė išaiškinimas. Vietinių pervežimų kainos didės apie 20 proc. Po naujų metų bus įvestas kelių mokestis – 10 centų už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Sudėjus kelių mokestį ir pervežimo kainą, net jei nesikeis kuro kainos, vienas kilometras pabrangs 40 proc.
Žaliavinio pieno kainos buvo labai žemos, bet šiuo metu jis brangsta. Manau, kad pienas labai stipriai pabrangs, nes paklausa susilygino su pasiūla ir dabar pradeda trūkti pieno produktų. Šiuo metu labai stipriai brangsta kiauliena, kurios kaina buvo nukritusi. Kiekvieną savaitę kilogramas brangsta apie 10 centų. Artėjame prie rekordinių aukštumų, prie brangiausio taško.
Esu sakęs, kad kai pavasarį kuras pabrangs, maisto produktai nebrangs, nes žaliavos yra atpigę. Šiandien sakau, kad jei niekas nepasikeis, rugsėjį pradėsime matyti brangimą. Rugpjūtį pamatysime dar didesnę maisto produktų defliaciją, nei praėjusiais metais. Rugsėjį maistas pradės po truputį brangti, o spalį ir lapkritį ims brangti dar labiau.
– Kiek infliacija gresia mūsų visuomenei? Ekonomistai kalba, kad ji gali pakilti iki 6 proc.
– G.S.: Buvo prognozuota, kad infliacija Lietuvoje bus pakankamai didelė. Kadangi kyla kuro kainos, tikėtina, kad ji bus dar didesnė. Lietuvos infliacija yra bene aukščiausia visoje Europos Sąjungoje. Prie to prisideda ir vidiniai veiksniai, tokie kaip antroji pensijų pakopa. Iš valdžios norėtųsi aiškesnio plano, kaip gyvensime rudenį, nes šildymo kainos bus daug didesnės, nei praėjusį sezoną. Be to, kyla kuro kainos. Buvo žadėtas aiškus planas, bet kol kas apie tokį negirdėjau.
– Galbūt galima klausti, ar valdžiai yra naudingos padidėjusios kainos, nes taip yra surenkama daugiau mokesčių?
– G.S.: Iš dalies taip, nes yra surenkama daugiau pridėtinės vertės mokesčio. Bet ilguoju laikotarpiu infliacija lemia didesnes išlaidas, nes ji užkoduoja socialinių išmokų indeksavimą ir panašius dalykus. Gal vienais metais tai ir naudinga, bet kitais metais kainuoja dvigubai brangiau. Man atrodo, kad tai yra trumpalaikis džiaugsmas. Reikia turėti planą, ką daryti, kai kainos kyla.
– Ar valdžia turėtų įsikišti ir bandyti stabdyti infliacijos spiralę?
– D.D.: Viskas priklauso nuo to, ko mes norime. Reikia optimalios vietos ir mokesčių, ir ekonomikos dydžiui, nes kuo aukštesni mokesčiai, tuo žemesnė ekonomika. Niekada nereikia prarasti sveiko proto. Svarbu rasti optimalią mokesčių dydžio ribą, kad ekonomika galėtų augti.
– BVP auga neblogai. Kaip tuomet yra su mokesčiais?
– D.D.: Ekonomika auga, bet vis dar yra žemame lygmenyje. Esame toli iki senųjų valstybių pagal BVP vienam gyventojui lygį. Vietos augimui turime daugiau. Kai kurias šalis esame aplenkę, bet nemanau, kad norime lygiuotis į Bulgariją ar Rumuniją. Esame ES viduryje, bet nesuprantu, kodėl negalime norėti daugiau. Valdantieji turėtų galvoti, kaip padaryti, kad komercinis transportas piltųsi kurą Lietuvoje. Yra įvairių būdų tai padaryti. Vienas iš jų – nuleisti akcizą ir padaryti jį lygiavertį lenkams. Antras būdas yra kompensacija komerciniam transportui. Šiandien komercinis transportas tik pravažiuoja, bet neužsipila kuro pas mus. Prarandama daug pinigų ir apie šią problemą turi būti galvojama.
Esu versle, todėl puikiai žinau, kad jei padarysiu aukščiausias kainas, pralaimėsiu konkurencinį žaidimą. O mūsų valdžia žaidžia konkurencinį žaidimą tarp valstybių. Visumoje žaidžiama su artimiausiomis valstybėmis – Lenkija ir Latvija. Šiandien pagal mokesčių dydį prieš abi valstybes yra stipriai pralošiama. Įdomiausia, kad tie, kurie gyvena iš mokesčių, visada norės, kad jų būtų mokama kuo daugiau. Viskas priklauso nuo to, kurioje pusėje esi – ar esi išlaikomas iš biudžeto, ar moki pinigus į biudžetą. Yra įdarbinta tiek daug pažįstamų ir giminaičių, kurie nesukuria jokios vertės. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai. O dabar gaunasi taip, kad kai pritrūksta pinigų, prašoma mokėti daugiau mokesčių. Reikia pradėti žiūrėti, kaip mokesčiai yra išleidžiami. Mano nuomone, nekeliant mokesčių per komandiruotes į biudžetą galima surinkti 50-100 milijonų eurų daugiau.
– Tadai, ar teisingai suprantu, kad gerų žinių dėl dyzelio laukti nereikėtų? Ar žmonėms reikėtų bėgti nuo dyzelio?
– T.P.: Taip. Mažėja naudotų dyzelinių automobilių dalis ir vyksta pokytis. Žiūrint į trumpalaikį horizontą, mane neramina, kas gali nutikti su dyzelinu artėjant žiemai. Dyzelinas yra žieminis produktas. Benzinas vasarą būna santykinai brangesnis, o žiemą brangti yra linkę vidinio distiliavimo produktai.
Dyzelino kainų augimas yra susijęs su sėkmingomis ukrainiečių atakomis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Priminsiu, kad dyzelino eksportas iš Rusijos nuo liepos mėnesio yra uždraustas. Rusija būdavo viena pagrindinių dyzelino eksportuotojų. ES jo neperka, bet likęs pasaulis pirkdavo. Kitos šalys ieško, iš kur gauti dyzelino. Kol ukrainiečiai sėkmingai atakuoja rusų naftos perdirbimo gamyklas, atrodo, kad dyzelinas gali brangti.
– Vidmantai, jūs stebite dujų ir naftos rinką. Kaip jums atrodo, kas čia vyksta? Kiek nafta dar gali brangti?
– V.J.: Nafta brangsta ir neatrodo, kad ji gali nebebrangti. Girdime JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadus, kad greitai viskas bus sutvarkyta ir bus galima plaukti į Hormūzo sąsiaurį. Jis gąsdina, kad tie, kurie nesilaikys Iranui įvestų sankcijų, nebus JAV draugai arba bus nubausti. Manau, kad tokių gąsdinimų Kinija nelabai bijo. Tai nėra mano sritis, bet manau, kad Iranas gali atlaikyti sankcijas. Jis gali bendradarbiauti su Rusija per Kaspijos jūrą ir niekas to neuždraus. Tai tik vienas pavyzdys. Šalis didelė ir atvirų kelių yra daug. Nemanau, kad spaudimas duos tokį rezultatą, apie kurį kalba D. Trumpas. Deja, nafta brangs ir toliau.
– Visi mato brangstantį benziną ir dyzelį. O kaip su kitais energijos nešėjais?
– V.J.: Labai svarbios tiek mums, tiek visai Europos Sąjungai yra gamtinės dujos. Laimė, didžioji dalis šio kuro yra importuojama iš Vakarų – JAV ir kaimyninės Norvegijos. Bet dujų kaina visą laiką auga ir auga. Gamtinių dujų saugyklos užpildytos tik 60 proc., o žiema artėja. Dujų tiekėjai ir pirkėjai mano, kad susitars, nes girdi JAV pažadus apie tai, kad karas baigsis ir kainos kris. Tačiau yra atvirkščiai – kainos kyla.
Kalbant apie mūsų kraštą, Latvijoje yra didžiulė dujų saugykla. Mažiau nei pusė jos yra užpildyta, bet ji yra didžiulė. Turėdami tiek dujų, galime būti gana ramūs. Taip pat turime didelį suskystintų dujų importo terminalą, kuris gali importuoti dujas ne tik mums, bet ir mūsų kaimynams. Jis yra pakankamai apkrautas, bet dujos yra importuojamos. Dujų netrūks ir problemų žiemą nebus, bet kokios bus kainos, tai jau kitas klausimas. Šį pusmetį dujų kainos padidėjo labai nedaug, nes dujų buvo nupirkta pagal protingesnę formulę. Šį rudenį gyvensime su nebrangiomis dujomis, o kokios kainos bus po naujų metų, labai sunku pasakyti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)