Kaip pirmadienį paskelbė ministerija, T. Valys susitikęs su „Ignitis grupės“ vadovu Dariumi Maikštėnu ir ESO vadovu Renaldu Radvila pareikalavo įvardyti, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.
„Stichija gali paaiškinti gedimų mastą, bet ji negali būti atsakymas į visus klausimus. Po 2024 metų audros jau žinojome silpnąsias vietas, todėl šiandien turime labai konkrečiai įvertinti, kas buvo padaryta, kas nepadaryta ir kas už tai atsakingas“, – pranešime teigė T. Valys.
Finansų ministerija, įvertinusi susitikime pateiktus atsakymus ir papildomą informaciją, artimiausiu metu pateiks valstybės poziciją dėl tolesnių veiksmų. Bus vertinamas ne tik ESO pasirengimas ir reagavimas į krizę, bet ir „Ignitis grupės“ valdymo organų vaidmuo užtikrinant tinklo atsparumą, investicijų efektyvumą ir tinkamą rizikų valdymą.
Pasak ministro, situacija bus vertinama ne kaip atskiras įvykis, o platesniame kontekste – atsižvelgiant į ankstesnių ekstremalių situacijų patirtį, tinklo būklę, investicijų rezultatus, Valstybės kontrolės ir Valstybės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) anksčiau identifikuotas problemas bei tai, kaip „Ignitis grupės“ vadovai kontroliavo rizikas ir ESO pasirengimą.
Anot pranešimo, susitikime aptartas elektros tinklo veikimas po audros, pasirengimas ekstremalioms situacijoms, investicijų į tinklo atsparumą rezultatai.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius kiek anksčiau pirmadienį taip pat teigė, kad reikės įvertinti tiek asmenų, tiek energetikos įmonių ESO ir „Ignitis grupės“ atsakomybę tvarkantis su audros padariniais ir jai ruošiantis.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad už netinkamą ESO komunikaciją atsakingi asmenys turi prisiimti atsakomybę.
Praėjus daugiau nei savaitei po audros pirmadienį elektros tiekimas jau atkurtas 90 proc. nukentėjusių klientų, o jos ryte dar neturėjo 17 tūkst. vartotojų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)