„Tai būtų žingsnis į priekį kalbantis apie įmonės gerovę ir tuo pačiu būtų girdimi darbuotojai“, – Seimo posėdyje svarstant pataisas teigė laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Anot jos, kodekso pokyčiai buvo aptarti ir Trišalėje taryboje.
Tuo metu konservatorė Daiva Ulbinaitė sako, kad leidimas valstybinių įmonių valdybose dirbti ir darbuotojų atstovams būtų „labai rizikinga“.
„Valdysenos ekspertai atkreipia dėmesį, kad profsąjungų dalyvavimas savivaldybės ir valstybės įmonių valdyme neatitinka gerosios EBPO praktikos, ir tik šešios iš 27 Europos Sąjungos valstybių tokią praktiką taiko. Ekspertai taip pat įvardija, kad turėsime labai rimtas rizikas dėl valdybų nepriklausomumo, o ir profesionalumo, nes nelabai aišku, kokiais kriterijais remiantis bus atrenkamas tas darbuotojų atstovas arba profesinių sąjungų valdybos narys. Ir taip pat ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokiam valdybos nariui automatiškai yra užkoduotas interesų konfliktas, nes jis atstovaus išskirtinai tik darbuotojams“, – Seimo posėdyje kalbėjo politikė.
Panašią poziciją išsakė ir tos pačios frakcijos narė Giedrė Balčytytė – pasak jos, darbuotojų atstovai gali „nutekinti“ informaciją darbuotojams.
„Turi būti labai svarbios taisyklės, ar visa informacija, kuri galėtų sukelti grėsmę, tarkime, įmonės konkurencingumui ir komerciniams tikslams, turėtų būti dalinamasi“, – kalbėjo ji.
Parlamentarė teigė, kad įstatyme turėtų būti įdėti saugikliai: „Pirmas – interesų konflikto saugiklis, kad užtikrintų, kad darbuotojų atstovai nesiektų trumpalaikių profesinių sąjungų tikslų, tokių kaip atlyginimų kėlimas, kenkiant ilgalaikiams įmonės tikslams, finansiniam stabilumui ir panašiems. Informacijos nutekėjimo, šiuo atveju, ką jūs kalbate, kad neleidžia konfidencialios komercinės informacijos, finansinių duomenų ar restruktūrizavimo planų perduoti profesinių sąjungų atstovams ar žiniasklaidai. Valdymo paralyžius, kuris gali ištikti ir spaudimo, ir keršto situacijų.“
Tačiau „valstietis“ Eimantas Kirkutis tvirtino, kad reikia gerbti Trišalės tarybos sprendimą dėl tokios pataisos: „Jeigu jau yra sutarta tame lygyje, tai mes gerbkime susitarimus, gerbkime visas šalis“
Dėl profesinių sąjungų dalyvavimo valdybose jis nemato „kažkokio blogumo“.
„Esmė yra tokia, kad įmonės matys ir patį darbuotoją, kad darbuotojai yra svarbūs, į jų teises turi būti atsižvelgiama ir tikrai tas prisidės tiek prie gerosios valdysenos, tiek darbuotojų, tiek įmonių darbo veiklos rezultatų tęstinumo, siektino rezultato“, – sakė E. Kirkutis.
Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Algirdas Sysas pabrėžė, kad vienas darbuotojų atstovas valdyboje nepakeis jos sprendimo: „Nepadarys kažkokių kataklizmų“.
Seimas, be kita ko, kodekso pataisomis kolektyvinėms sutartims suteikė dar daugiau galių, supaprastino streiko paskelbimo tvarką bei sugriežtino įpareigojimus darbdaviams dėl streikuojančių darbuotojų.
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė tai numatančias Darbo kodekso pataisas: už balsavo 62, prieš buvo trys, o 30 susilaikė. Pataisas dar turi pasirašyti prezidentas, jos įsigaliotų nuo lapkričio 1-osios.
Pagal pataisas darbdaviai tris mėnesius nuo streiko pabaigos negalės bloginti streikavusių darbuotojų darbo sąlygų prieš tai raštu neinformavus profesinės sąjungos, jiems draudžiama bet kokiais būdais skatinti darbuotojus nestreikuoti.
Dukart ilginamas įspėjamojo streiko laikas – jis galės trukti ne ilgiau kaip keturias valandas vietoje dviejų.
Be to, Seimas uždraudė mažinti atlyginimus darbuotojams už darbą švenčių dienų išvakarėse, kai jie dirba viena valanda trumpiau.
Siekiant atkurti baudos efektyvumą kolektyviniuose darbo ginčuose už darbo teisės ar šalių susitarimų pažeidimus būtų skiriama iki 10 minimalios algos bauda (kitąmet – iki 12,45 tūkst. eurų). Dabar ji siekia 3 tūkst. eurų.
Ginčų komisiją Seimas įpareigojo kai kuriuos darbdavių ir darbuotojų ginčus nagrinėti per penkias darbo dienas, o ne per 10 kalendorinių dienų.
Darbuotojui ir darbdaviui leista susitarti dėl atsiskaitymų pasibaigus darbo sutarčiai. Toks susitarimas atleistų kai kuriuos darbdavius nuo prievolės su darbuotoju atsiskaityti ne vėliau kaip per 10 dienų. Tokiu atveju darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalį, viršijančią vieno mėnesio vidutinio atlygio dydį, išmokėti kitu šalių sutartu laiku, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius. Jeigu galutinės išmokos būtų didesnės negu du VDU, jas teks išmokėti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.
Jeigu terminuota darbo sutartis yra iki šešių mėnesių, išbandymo terminas turės trukti trumpiau negu tris mėnesius.
Aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti nustatytas trumpesnis – iki dvejų, o ne trejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir galimybė gauti pinigus už nepanaudotas atostogas, viršijančias dvejus metus.
Naujausi komentarai