Pasakė, kokiu atveju didintų ESO elektros skirstymo tarifą

ar audros padariniai guls ant mokesčių mokėtojų pečių?

Finansų ministrui pareiškus, kad dėl rugpjūtį per Lietuvą praūžusios audros elektros tinklo atkūrimas bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) kainuos apie 10 mln. eurų, rinkos reguliuotojo vadovas, jog ESO elektros skirstymo tarifas finansuojant šias išlaidas būtų didinamas tik neradus kitų lėšų šaltinių.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad ESO iš savo pelno padengs tik kompensacijas vartotojams, o tinklo atstatymui reikėtų siekti ES ar valstybės biudžeto finansavimo.

„Be abejo, galutinis šaltinis yra tarifas, jeigu (...) nebūtų sprendimų dėl kažkokių kitokių finansavimo šaltinių. Bet tai nėra VERT kompetencija šituos dalykus dėlioti“, – BNS trečiadienį sakė R. Pocius.

Jo teigimu, finansavimo šaltinis dar nėra aiškus, tačiau tinklo atkūrimo išlaidos turėtų kuo mažiau persikelti į galutinį tarifą vartotojams.

„Prioritetas būtų galbūt bandyti ieškoti kažkokių dotacijų iš ES tiems kaštams padengti. Kaip ir ūkininkai turi galimybę dėl tam tikrų audrų, stichinių nelaimių prašyti kompensacijų, tai ir šiuo atveju, energetikos ministras minėjo, kad tokia galimybė galbūt galėtų būti“, – kalbėjo R. Pocius.

Pasak VERT pirmininko, vis tik įtraukus šiuos kaštus į elektros tarifą įtaka būtų nedidelė: „Turbūt trečias skaičius po kablelio būtų, (...) 10 mln. eurų nebūtų labai reikšminga suma galutiniam tarifui. Bet kokiu atveju, tai vis tiek neigiama įtaka.“

ESO vadovas Renaldas Radvila trečiadienį Mišrios Seimo narių grupės nariams teigė, jog kai kuriose vietose „nebėra ką atstatyti“, todėl bus įrengiamas naujas skirstymo tinklas.

Finansų ministras Taurimas Valys antradienį sakė, kad finansinis audros poveikis ESO sieks apie 17 mln. eurų, iš kurių apie 10 mln. eurų kainuos elektros tinklo atkūrimas. Jis neatmetė, kad lėšų tam būtų skiriama iš valstybės biudžeto.

Be to, anot jo, dar apie 5 mln. eurų ESO kainuos kompensacijos klientams, neturėjusiems elektros daugiau nei 72 valandas, o apie 2 mln. eurų – tiesioginiams gyventojų nuostoliams už sugadintą maistą bei techniką, kurą, generatorius bei kitas būtinas išlaidas.

R. Pocius BNS pabrėžė, kad kompensacijas gyventojams ESO padengs iš savo pelno, gaunamo iš reguliuojamos veiklos, todėl tai jokios įtakos tarifams neturės.

Jo teigimu, pagal bendrovės pateiktą informaciją kompensuoti nuostolius nukentėjusiems žmonėms ji yra pajėgi.

Kaip rašė BNS, stipri audra Lietuvoje be elektros paliko apie 268 tūkst. ESO klientų. Trečiadienio rytą elektros dar neturėjo apie 8 tūkst. vartotojų.

Šiame straipsnyje:

Renatas Pocius