Birželio 15–21 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje mažėjo 11 proc. iki 81 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje kaina buvo 80 eurų, o Estijoje – 50 eurų, pirmadienį pranešė „Litgrid“.
„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, kad didžiausios įtakos kainų mažėjimui darė išaugusi atsinaujinančių išteklių gamyba – tai leido didesnę vartojimo dalį padengti vietiniais pajėgumais ir sumažino poreikį importui.
„Kainų skirtumus Baltijos šalyse taip pat lėmė regioninės rinkos sąlygos: Estijoje elektros kaina išliko mažiausia dėl žemų kainų Suomijoje, iš kur importuojama elektra mažina vietinį kainų lygį, o riboti perdavimo pajėgumai tarp Estijos ir Latvijos neleidžia pigesnei elektrai pasiekti likusių Baltijos valstybių“, – pranešime teigė D. Šikšnys.
Elektros poreikis Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 1 proc. ir siekė 237 gigavaltvalandes (GWh). Vietos elektrinės užtikrino 90 proc. poreikio, jos pagamino 215 GWh elektros – 17 proc. daugiau nei prieš savaitę (184 GWh): vėjo elektrinių gamyba padidėjo 55 proc. iki 84 GWh, saulės – 16 proc. iki 92 GWh. Šiluminės jėgainės pagamino 14 GWh, hidroelektrinės – 14 GWh, o kitos elektrinės – 10 GWh.
Saulės elektrinės gamino 43 proc. visos energijos, vėjo – 39 proc., šiluminės – 6 proc., hidroelektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 5 procentus.
Elektros importas sumažėjo 14 proc. iki 97 GWh: 56 proc. importuota iš Latvijos, 40 proc. – iš Švedijos, o likę 4 proc. – iš Lenkijos. Lietuvos eksportas padidėjo 44 proc. iki 74 GWh: 48 proc. eksporto buvo nukreipta į Švediją, 35 proc. – į Lenkiją, o likę 17 proc. – į Latviją.
„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 78 proc. Lenkijos kryptimi ir 15 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 30 proc. Švedijos kryptimi ir 33 proc. Lietuvos kryptimi.
Naujausi komentarai