„Nesakome, kad norime ir būsime patys pirmieji, nes bet kokiu atveju technologijos dar vystosi. Tačiau net jeigu ir šiandien sakytumėm, kad norime ir atsistotume jau į eilę, kad mums gamintų, būtume 22 ar 23 vietoje“, – BNS kalbėjo jėgainės generalinis direktorius Linas Baužys.
Pasak jo, branduolinė energetika ateityje Lietuvai būtų naudinga, tačiau sprendimai dėl jos nebus skuboti.
Praėjusio amžiaus aštuntajame–devintajame dešimtmetyje sovietų pastatytos branduolinės jėgainės su rusiškais reaktoriais vadovas pokalbyje su BNS taip pat užsiminė apie nepanaudoto ir nesėkmingai bandyto parduoti branduolinio kuro likimą, grafiką lenkiančią mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų atliekyno statybą bei europinio finansavimo uždarymo projektams perspektyvas.
Skubos dėl mažųjų branduolinių reaktorių nebus
Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta iki 2030 metų apsispręsti dėl mažų reaktorių vystymo Lietuvoje – 2050 metais šalyje numatyta pasiekti 1,5 gigavato bendrą jų galią.
Tai mažesnio galingumo – iki 300 megavatų atominiai reaktoriai, kai dabartinių galia siekia 1–1,6 tūkst. megavatų.
IAE šios technologijos taikymo galimybes Lietuvoje vertina su ją vystančia Italijos energetikos bendrove „Newcleo“, dalyvauja JAV inicijuotuose tarptautiniuose mažųjų reaktorių tyrimuose.
„Tai labiau bus atsakymas, užfiksavimas, ar Lietuva lieka branduolinėje energetikoje, ar atsiranda branduolinė energetika“, – teigė L. Baužys.
Studiją ir ataskaitą dėl tokių reaktorių vystymo Lietuvoje IAE Vyriausybei privalo pateikti 2029 metais. Planuojama, kad dar po metų galutinį sprendimą priimtų Seimas.
Bendrovės duomenimis, tokiais reaktoriais domisi ir Lietuvos kaimynės – Lenkija, kurianti planus apie 2032 metus pastatyti iki 24 tokių reaktorių, bei Estija, atominę jėgainę planuojanti turėti 2035 metais. Be to, 3–5 tokais jėgaines planuoja statyti švedai.
L. Baužio teigimu, niekur pasaulyje mažos branduolinės jėgainės kol kas dar neveikia, tačiau ji statoma Kanados pietryčiuose, ant Ontarijo ežero kranto – čia komercinę gamybą planuojama pradėti 2028–2029 metais.
IAE vadovas sako, kad Lietuva vertina visas 78 technologijas, kurios, anot Tarptautinės atominės energijos agentūros, dabar vystomos ir testuojamos. Maždaug 10 jų pasiekė pakankamą brandą, kad galėtų būti statomos.
Vis dėlto L. Baužys pabrėžia, jog galutinis sprendimas bus priimtas neskubant: „Sukaupiant kuo daugiau duomenų ir sprendimus priimant ne pilvo jausmu, o pagrindžiant skaičiais.“
IAE teigimu, mažieji branduoliniai reaktoriai dabar naudojami povandeniniuose laivuose, lėktuvuose, ledlaužiuose – jų yra apie 200.
L. Baužys teigia tikintis šios technologijos potencialu, tačiau lemiamą žodį turės tarti Lietuvos žmonės: „Kuo labiau giliniesi, matai kas vyksta pasaulyje, kokie yra šalių pasirinkimai, dabar tikrai esu pro-nuclear (už branduolinę energetiką – BNS). Esu labiau linkęs tikėti, kad bus. Paskutinį žodį tars turbūt visuomenė.“
Anot L. Baužio, dabartiniais skaičiavimais, tokios jėgainės elektra kainuotų apie 12 centų už kilovatvalandę.
Be to, jo teigimu, branduolinė energetika padėtų balansuoti elektros sistemą, šalyje daugėjant saulės ir vėjo jėgainių, kurių gamyba ne visuomet yra stabili.
Nepanaudoto kuro pirkėjo kol kas nėra
Kaip pernai lapkritį rašė BNS, IAE nesėkmingai siūlė parduoti nepanaudotą radioaktyvų kurą perdirbti Prancūzijos įmonei. Jei sandoris būtų pavykęs, perdirbtą kurą naudotų Prancūzija, tačiau po perdirbimo likusios radioaktyvios atliekos būtų grąžintos Lietuvai.
Jėgainėje likusios tik 8 tonos nepanaudoto kuro: „Šitas kuras pagamintas būtent Ignalinos atominei elektrai, su labai mažu sodrininimu – 2–3 proc., kai kitose elektrinėse jis yra didesnis.“
Pernai L. Baužys sakė, kad įmonė buvo gavusi užduotį ieškoti šalies, kuriai galėtų šį kurą. Dabar, anot jo, jokios derybos su galimais pirkėjais nevyksta: „Nerandame įmonės ar šalies, kuri galėtų sutikti jį perdirbti ar panašiai.“
Pasak jo, kurą pardavus jo nereikėtų dėti į giluminį atliekyną.
Atliekynai statomi laiku
IAE yra vienintelė įmonė Lietuvoje, tvarkanti radioaktyvias atliekas – jos laikomos užpildytose kuro saugyklose. Dabar pildomas ir 2022 metais pastatytas labai mažo aktyvumo radioaktyvių atliekų atliekynas. 2028-aisiais tikimasi pastatyti 156 mln. eurų (su PVM) vertės trumpaamžių mažai ir vidutiniškai radioaktyvių atliekų saugyklą.
Pasak L. Baužio, šio atliekyno statybos lenkia grafiką maždaug pusmečiu.
„Yra didelis fokusas ant šito projekto, nes jis yra labai svarbus, Europos Sąjungos lūkestis, kad jis nevėluotų. Jeigu su juo vėluojam, vėluos ir kiti projektai“, – teigė L. Baužys. Anot jo, nepastačius šio atliekyno IAE negalės pradėti vieno svarbiausių darbų – reaktorių šerdžių išmontavimo.
„Projektas tiek finansiškai, atrodo, bus mažesnė suma, tiek laiko požiūriu esame priekyje šiek tiek grafiko“, – BNS kalbėjo IAE vadovas.
Tuo metu giluminio atliekyno vieta turėtų būti parinkta iki 2047 metų, jo statybos prasidėti 2049 metais, o pildymas atliekomis – 2070-aisiais.
Šiai požeminei saugyklai bendrovė atrinkusi 77 potencialias vietas, o gegužę pradėjo ieškoti, kas atliktų giluminius geologinius tyrimus Ignalinos rajone.
L. Baužys teigia, jog vietų atliekynui yra, tačiau primena, kad nustačius geriausią dėl saugyklos statybų reikės susitarti su vietos bendruomenėmis.
„Geologijos tarnyba sako, kad tikrai yra, kur galėtume įrengti, svarbu pasirinkti patį tinkamiausią tašką. Tada svarbu (derėtis – BNS) su kelių potencialių vietų visuomene, savivaldybėmis. Nebėgu įvykiams už akių, kaip vyks derybos su vienos ar kitos savivaldybės gyventojais po 20 metų, bet (...) komunikavimas turbūt vienas iš svarbiausių dalykų – netylėti, nieko nedaryti už uždarų durų“, – kalbėjo jis.
„Kol kas nevėluojam, bet svarbu neįstrigti kažkur kažkokiose ilguose debatuose ir nepriimti sprendimų“, – pridūrė jis.
Giluminis atliekynas – kelių šimtų metrų gylyje stabiliose geologinėse formacijose įrengtas inžinerinis statinys, skirtas panaudotam branduoliniam kurui ir kitoms ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms. Atliekynas bus pildomas iki 2084 metų ir uždarytas 2093 metais, o jo priežiūra truks dar 100 metų.
Tikimasi 680 mln. eurų ES finansavimo dar 7 metams
Kaip rašė BNS, abiejų jėgainės reaktorių šerdžių išmontavimą planuojama pradėti 2039 metais, jį baigti – 2042 metais. Tuo metu 2049 metais planuojama nugriauti jėgainių pastatus bei uždarymą oficialiai užbaigti 2050-aisiais. IAE vadovybė pabrėžia, kad ilgus terminus lemia jėgainės unikalumas pasaulyje – jos uždarymas yra analogų neturintis projektas.
Vasarą bendrovė pradės pasiruošimą 50 mln. eurų vertės aštuonių garo būgnų-separatorių išmontavimui bei skelbs 500 mln. eurų vertės šerdžių išmontavimo konkursą.
Dabar jau išmontuota beveik 83,3 tūkst. tonų įrangos ir betono konstrukcijų – 46 proc. viso kiekio, kurį reikės sutvarkyti iki galutinio uždarymo. Dalis metalo laužo, pašalinus radiacinę taršą, parduodama, o pajamos skiriamos giluminio atliekyno statybai.
Bendra jėgainės uždarymo vertė – apie 3,3 mlrd. eurų, ES finansuoja apie 84 proc. darbų. 2028–2034 metais Europos Komisija pernai pasiūlė skirti 678 mln. eurų, tačiau tai kol kas nepatvirtinta.
„ES taryba galutinai nepatvirtino, bet esame ant stiprių kojų, praėję nemažai Europos Parlamento komitetų, kurie patvirtino ir palaiko, kad viskas yra gerai ir galima būtų skirti. Skaičiuosime viščiukus rudenį“, – BNS pabrėžė L. Baužys.
Naujausi komentarai