„Kiek aš dabar paskutinį kartą kalbėjausi su Gynybos resursų agentūros vadovu, mes šnekame apie keliolika pirkimų specialistų, kurie turi ateiti“, – ketvirtadienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija teigė R. Kaunas.
Anot jo, kol trūkstami darbuotojai dar ieškomi, ministerija gali laikinai pasitelkti kariuomenės specialistus, kad šie padėtų GRA vykdyti pirkimų procedūras.
„Turime susitarimą Krašto apsaugos ministerijoje, kad tą laikotarpį, kol specialistų trūksta paieškos etape, mes galime paprašyti ir įpareigoti kariuomenę galbūt dedikuoti dalį karių tos srities, oro gynybos srities žmonių, sausumos pajėgų srities žmonių, kibernetinio saugumo srities žmonių, kad padėtų Gynybos resursų agentūrai tą laiko tarpą, kol ateis nauji darbuotojai, paspartinti procedūras ir nelaukti sisteminio pokyčio“, – sakė ministras.
R. Kaunas pabrėžė, kad GRA šiuo metu reformuojama – keičiamos pirkimų procedūros, spartinamas įsigijimo procesas ir ieškoma kvalifikuotų darbuotojų.
Pasak ministro, vienas svarbiausių pokyčių – pirkimų procesų skaitmenizavimas. Nuo rugsėjo 1-osios visi pirkimai planuojami vienoje sistemoje, todėl ministerija gali matyti bendrą jų situaciją ir analizuoti pirkimų eigą.
„Anksčiau, kas planuoja „Excel“, kas planuoja dar kažkur, kas planuoja trečioje kažkokioje sistemoje, tada mes nematome bendro vaizdo, kad tas tikrai supratimo trūkumas buvo, tai dabar tas jau yra padaryta, visi planavimai yra vienoje sistemoje, reiškia, mes jau galime pradėti daryti analizes apie pirkimų situaciją“, – kalbėjo R. Kaunas.
Jo teigimu, skaitmenizavimas turėtų leisti su tais pačiais žmogiškaisiais ištekliais atlikti daugiau darbo.
Be kita ko, R. Kaunas taip pat teigė, kad Nacionalinio saugumo strategijos tvirtinimo procesas neturėtų stabdyti jau vykdomų gynybos stiprinimo projektų.
„Mano noras, be abejo, būtų, kad kuo greičiau, kuo aiškiau mes tą dokumentą patvirtintume, tačiau šitoje vietoje turime galbūt ir labai atsakingai vertinti ir nepaskubėti kai kuriais momentais“, – sakė ministras.
Pasak jo, Lietuva jau vysto oro gynybos ir priešraketinės gynybos sistemas, nacionalinės divizijos projektą, o sąjungininkų Vokietijos ir Jungtinių Valstijų projektai taip pat vykdomi.
„Tad nacionalinio saugumo strategijos debatai niekaip nestabdo mūsų nacionalinių įsipareigojimų tiek savo piliečių saugumui, tiek mūsų partneriams. Ir šitą noriu labai aiškiai akcentuoti“, – teigė R. Kaunas.
Ministro teigimu, vienas svarbiausių klausimų, kuris galėtų būti papildomai įtvirtintas strategijoje, yra Rusijos veikimas vadinamojoje pilkojoje zonoje.
R. Kaunas tikisi, kad strategija bus užbaigta ir patvirtinta šį rudenį.
Kaip rašė BNS, Nacionalinio saugumo strategija yra pagrindinis valstybės nacionalinio saugumo politiką apibrėžiantis dokumentas, kuriame nustatomi ilgalaikiai saugumo politikos prioritetai, nacionalinio saugumo interesai, rizikos, grėsmės ir pavojai.
Atnaujintoje, šeštojoje, strategijoje didžiausias dėmesys skiriamas pasirengimui valstybės gynybai karinės agresijos atveju ir atgrasymo stiprinimui.
Dokumente teigiama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė. Taip pat vertinama tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, leidžiančius kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Strategijoje tarp pagrindinių grėsmių išskiriama Rusija, taip pat aptariamos Baltarusijos ir Kinijos keliamos rizikos. Pekinas dėl tiekiamų prekių ir įvairių dvigubos paskirties produktų strategijoje įvardijamas kaip „pagrindinis įgalintojas Rusijos kare prieš Ukrainą“.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į visuomenės priklausomybę nuo informacinių ryšių technologijų, mažėjantį gimstamumą, išaugusią imigraciją ir religiniam ekstremizmui kylančias rizikas.
Strategijoje numatyta stiprinti kariuomenę, vystyti nacionalinę diviziją, didinti aktyvųjį kariuomenės rezervą, plėsti karinę infrastruktūrą ir poligonus. Taip pat numatyta stiprinti žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumus, pilietinį pasipriešinimą bei civilinę infrastruktūrą.
Strategijoje išskiriamas ir kolektyvinio saugumo bei Europos gynybinių pajėgumų stiprinimas.
Nacionalinio saugumo strategija atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės ir saugumo aplinkos pokyčius. Šiuo metu galiojanti jos redakcija buvo patvirtinta 2021 metais.
Naujausi komentarai