T. Valys kitą savaitę Suomijoje susitiks su ŠIB prezidentu Andrejumi Kuusveku (Andrėjumi Kiūsveku) ir kalbės apie banko galimybes finansuoti gamyklos plėtrą bei kitus svarbius Lietuvos gynybos ir saugumo infrastruktūros projektus, penktadienį pranešė ministerija.
„Artimiausiais metais Lietuvai ir visam mūsų regionui reikės itin didelių investicijų į gynybos infrastruktūrą, karinį judumą bei saugumą, todėl čia matome svarbų Šiaurės investicijų banko vaidmenį. Didėjantis banko dėmesys gynybai puikiai atitinka šiandieninius iššūkius, o vertė neapsiriboja vien finansavimu – banko regioninė perspektyva ir patirtis daro jį išskirtiniu partneriu“, – pranešime teigė T. Valys.
Finansų ministras teigė, kad ateityje nutarus dar plėsti gamyklą bus svarstoma didinti jos įstatinį kapitalą.
„Viskas priklausys nuo to, kaip šitas etapas pasibaigs ir nuo to, koks bus poreikis. Jeigu bus numatytas neišvengiamumas plėsti gamybą, be jokios abejonės, svarstysim šitą scenarijų“, – statybų pradžios renginyje Kauno rajone, Giraitėje, penktadienį žurnalistams sakė T. Valys.
Anot jo, siekiama, kad Giraitės gamykla būtų konkurencinga tarptautinėse rinkose, bet kartu norima plėsti pardavimus ir vidaus rinkoje.
„Pagrindinis prioritetas yra, kad įmonė būtų kuo konkurencingesnė tarptautinėse rinkose, nes mes matome, kad dabartiniai veiksmai į tai yra orientuoti. Šitų tikslų tikrai pasiekė kompanija (...) Noras, kad įmonės augimo procesai užtikrintų didesnį pasitikėjimą iš tarptautinių partnerių ir pirkėjų“, – sakė ministras.
„Mes dabar ką matome – eksporto rinkos yra gana diversifikuotos, stiprios, stipri linija užimta, bet noras, kad kiek įmanoma labiau mes galėtume ir iš vidaus skatinti pardavimus“, – pridūrė T. Valys.
Kaip rašė BNS, Giraitės gamyklos planuojamą antrą šovinių gamybos liniją Vyriausybei siūloma pripažinti valstybei svarbiu projektu.
Praėjusių metų lapkritį ministerija 25,2 mln. eurų iki 47,5 mln. eurų padidino gamyklos įmonės įstatinį kapitalą.
Pagal Vyriausybės ir ŠIB pernai gegužę pasirašytą 400 mln. eurų 20 metų trukmės paskolos linijos sutartį 2025–2027 metais Lietuva jos lėšomis finansuoja informacinių technologijų ir kibernetinio saugumo, karinių laivų, orlaivių, kitos įrangos pirkimo, nacionalinės pėstininkų divizijos bei Vokietijos brigados būsto, biurų ir mokymo patalpų statybos projektus.
Banko palūkanos yra žemesnės nei skolinantis pasaulio rinkose.
Giraitės ginkluotės gamyklos vadovas: šovinius ketinama eksportuoti ir į Azijos bei Afrikos šalis
Vienintelei šovinių gamintojai Baltijos šalyse Giraitės ginkluotės gamyklai penktadienį oficialiai pradėjus 36 mln. eurų vertės antros šovinių gamybos linijos statybas, įmonės vadovas sako, kad gamyklos pajėgumai išaugs dukart, todėl šovinius ketinama eksportuoti ir į Azijos bei Afrikos šalis.
Be to, plėsis gaminamų šovinių asortimentas – bus galimybė gaminti ir mokomuosius šovinius.
„Įmonė paskutiniais metais buvo ribojama augti dėl to, kad negalėjo daugiau pagaminti šovinių. Todėl buvo priimtas sprendimas valstybės lygiu, kad reikia investuoti į antrąją liniją ir šiandieną mes oficialiai pradedame statybos darbus“, – žurnalistams penktadienį Giraitėje sakė Mindaugas Kurauskas.
„Lietuvai tiek šovinių tikrai nereikia, todėl darome didelius žingsnius, kad plėstume geografiją. Yra Afrika, yra ir Azija, pagrindinės tos šalys, kur mes norėtumėme fokusuotis“, – pridūrė jis.
Pasak M. Kurausko, gamykla „Vidurio Rytus jau yra užkariavusi savo kokybe“.
Jis neatskleidė, kiek Lietuvos kariuomenė naudoja gamyklos gaminamos ginkluotės, nes tai konfidenciali informacija.
„Kalibrai (šovinių – BNS) išliks tie patys, tai yra du kalibrai, o asortimentas, pačios kulkos didės, bus galimybė gaminti ir mokomuosius šovinius, kurie, pasibaigus karo veiksmams Ukrainoje turės didesnę įtaką ir poreikį rinkai“, – teigė gamyklos vadovas.
Pasak jo, įrengus antrą gamybos liniją gamyklos pajėgumai išaugs dukart – bus gaminama 500 šovinių per minutę. Ją planuojama įdiegti 2027 metų trečiąjį ketvirtį, o abi linijos visu pajėgumu veiktų nuo 2028-ųjų: „Linijos (...) yra gaminamos nuo 18 iki 24 mėnesių. Jos jau užsakytos yra pakankamai seniai ir mes tikimės, kad kitų metų vidury jau jos bus pas mus montuojamos.“
M. Kurausko teigimu, planuojama išplėsti ir darbuotojų komandą – nuo 120 iki 200, įdarbinant dar 80 žmonių.
„Pagal projekto planą šių metų ketvirtame ketvirtyje darbuotojų priėmimas yra numatytas, kad 2027-ųjų antrame ketvirtyje mes jau turėtumėme darbuotojų“, – sakė M. Kurauskas.
Gamykla sulaukė antidroninių šovinių užsakymų už 0,7 mln. eurų
Kaip birželį rašė BNS, gamykla jau pradėjo gaminti antidroninius šovinius – bandomosios jų partijos buvo išsiųstos į Švediją ir Prancūziją, o juos siekia išbandyti ir Čekijos, Estijos, Belgijos, Izraelio karinės struktūros.
Pasak M. Kurausko, gamykla jau sulaukė 700 tūkst. eurų vertės šių šovinių užsakymų iš trečiųjų šalių: „Jeigu yra gauti gyvi užsakymai, reiškia, yra noras toliau turėti ir bandyti mokinti kareivius.“
Gamyklos vadovas teigė, kad antroji gamybos linija negamins antidroninių šovinių. Jis neatsakė, į kokias šalis jie bus tiekiami.
Anksčiau skelbus, kad gamykla kalbasi su Danijos gynybos pramone dėl galimybių naudoti šovinius dronuose, skirtuose numušti kitus dronus, bei apie amerikiečių gynybos pramonės milžinės „Northrop Grumman“ planus drauge su Norvegijos amunicijos gamintoja NAMMO Giraitėje gaminti vidutinio kalibro šaudmenis, gamyklos vadovas nekomentuoja derybų: „Tai yra jautri informacija ir aš nenorėčiau pakenkti deryboms, bet aš labai tikiuosi, kad spalio mėnesį mes dar kartą susitiksime (su žurnalistais – BNS)“, – teigė M. Kurauskas.
Pasak jo, nors pasaulinėje rinkoje jaučiamas parako trūkumas, gamykla jo ir kitų gamybai reikalingų medžiagų turi užsitikrinusi metams į priekį.
„Pasaulinėje šovinių rinkoje 2022 metais buvo didelis trūkumas, tai šiuo momentu jau yra jaučiamas nusistovėjimas. Kas bus kitais metais, sunku pasakyti, bet tikimės, kad vis tiek mūsų kokybė laimės“, – sakė Giraitės gamyklos vadovas.
BNS rašė, kad gamyklos planuojamą antrą šovinių gamybos liniją Vyriausybei siūloma pripažinti valstybei svarbiu projektu.
Bendrovė ruošiasi nuo 5,5 tūkst. iki 7,9 tūkst. kv. metrų išplėsti gamybos ir sandėliavimo patalpas, pastatyti naują pavojingų atliekų aikštelę, rodo gamyklos plėtros projekto poveikio aplinkai vertinimo dokumentai. Statybas ketinama baigti ir liniją paleisti 2027 metų trečiąjį ketvirtį.
Šiemet sausį Giraitės gamykloje pradėjo veikti pažangios šaudmenų kontrolės ir sujungimo į vieną juostą sistemos, o kovą įrengti karinių bei snaiperinių kulkų ir švininės šerdies formavimo presai, leidę gamyklai pačiai pasigaminti reikalingas kulkas.
Naujausi komentarai