„Norfos mažmena“ 2025 m. apyvartą didino daugiausia iš penkių didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų – augo daugiau nei 10 proc. ir pasiekė 954 mln. eurų. Apyvartos augimą „Norfa“ prognozuoja ir šiais metais, bet D. Dundulis mato ir naujų reikšmingų tendencijų.
Pajamų augimas artėja prie naujos tendencijos
„Pastaruosius kelerius, gal penkerius, metus matėme maisto produktų infliaciją, t. y. kilogramais produktų pardavimai kildavo kukliau, nei augo jų kaina. Tai atsispindėjo įmonės finansiniai rezultatai – pardavimų augimas, – istoriniais prekybos duomenimis dalijosi „Norfos“ vadovas. – Šiemet matome situaciją, kai apyvarta beveik lygiai proporcinga parduotam svoriui, t. y. didėjimas yra tik dėl parduodamo didesnio prekių skaičiaus, beveik nėra augimo dėl kainos pokyčių – infliacijos. Aišku, negaliu vertinti kitų šalies mažmeninės prekybos tinklų situacijos, remiuosi tik „Norfos“ duomenimis. Tačiau, matyt, ši tendencija būdinga visiems Lietuvos prekybos tinklams.“
D. Dundulis paaiškina, ką prekybos darbuotojams reiškia apyvartos augimas, kurį lemia ne infliacija.
„Kai auga dėl infliacijos – didėjančių maisto produktų kainų, parduotuvių darbuotojams gerokai lengviau, nes gali būti parduodama tiek pat prekių, o pajamos gaunamos didesnės, t. y., palyginti su apyvarta, darbuotojo našumas gali augti lėčiau, jam reikia atlikti mažiau ar tiek pat darbo, kad parduotuvė uždirbtų daugiau pinigų – pasiektų didesnę apyvartą, – situaciją analizavo beveik prieš tris dešimtmečius įkurto prekybos tinklo didysis bendraturtis. – Šiuo metu artėjame prie situacijos, kad augimas galės būti tik tuomet, kai sugebėsime parduoti daugiau prekių. Esant tokiai situacijai, parduotuvių darbuotojams tenka paplušėti labiau, nes apyvartą gali auginti tik daugiau parduodamų prekių, kurias reikia paruošti pirkėjams: atgabenti, išdėlioti lentynose, daugiau jų fiksuoti kasose, pritraukti didesnius pirkėjų srautus ir juos tinkamai aptarnauti.“
D. Dundulis sako: „Stebime, kad apyvartos augimas išsikvepia.“ Tokios tendencijos matomos ir didelėje dalyje ES valstybių, kur, prognozuojama, iki 2030 m. pardavimo apimtis vidutiniškai didės vos apie 0,2 proc. per metus.
„Tad galima prognozuoti, kad apyvartos augimą labiausia gali padidinti galima infliacija, taip pat stebima tendencija, kad vis daugiau pirkėjų renkasi aukštesnės kokybės maisto produktus, kurie, suprantama, kainuoja brangiau. Tad šiuo atveju, parduodami tiek ar panašiai tiek produktų, gauname didesnes pajamas. Nors, vertindamas pagal skaičių, vis dėlto iki 2030 m. tikėčiausi apie 10 proc. „Norfos“ pardavimo augimo ir dėl iškovojamos vis didesnės rinkos dalies, ir dėl šalyje kylančio vartojimo“, – teigė „Norfos“ vadovas.
Galimybės atlyginimams didinti
Didėjantis pardavimas dėl prekių skaičiaus didėjimo prekybos tinklui reiškia didesnes sąnaudas. D. Dundulis atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, net jei darbo užmokestis ir nedidėja, paprastai tenka įdarbinti daugiau darbuotojų, nes, pvz., reikia išdėlioti daugiau prekių lentynose ir vitrinose.
„Darbo užmokestis per pastaruosius metus buvo didinamas maždaug po 8–10 proc. Šiemet taip pat planuojame jį didinti, nors, atsižvelgdami į objektyvias galimybes, šiek tiek kukliau. Toks atlyginimų augimas keletą pastarųjų metų lenkė darbo našumo augimą, todėl akivaizdu, kad taip ilgai tęstis negali, – neįmanoma pasidalyti to, ko neuždirbi“, – teigė „Norfos“ vadovas.
D. Dundulis skaičiuoja, kad apie 9 proc. „Norfos“ apyvartos skiriama atlyginimams sumokėti.
„Tai reikšmingas ir bendrovei svarbus skaičius. Jei darbo užmokesčiui tenka skirti daugiau kaip 9 proc. apyvartos, tokių kaštų bendrovė jau gali nepakelti, jai gresia bankrotas. Beje, prieš 2007–2008 m. finansų krizę darbo užmokesčio suma „Norfoje“ buvo pasiekusi net 12 proc. apyvartos – tapo akivaizdu, kad tai netvaru ir įmonei kelia egzistencinę grėsmę. Tiesa, palyginti su tų metų atlyginimais, dabartiniai yra kelis kartus didesni, bet ir darbo efektyvumą, įdiegus daugybę techninių ir organizacinių naujovių, įmonėje pavyko padidinti iš esmės, – pasakojo D. Dundulis. – Tad, mano nuomone, galimybių toliau didinti atlyginimus turime ieškoti efektyvindami savo veiklą. Kitu atveju darbas taps nuostolingas, o tai ves prie įmonės bankroto.“
Gerai, kad pensijų fondų pinigai aplenkė „Norfą“
Tęsdamas mintį apie apyvartos dinamiką, „Norfos“ vadovas konstatuoja, kad balandį pradėti išmokėti pinigai pasitraukusiems iš pensijų kaupimo maisto mažmenininkų nepasiekė.
„Galiu remtis tik „Norfos“ duomenimis, bet, matyt, ir mūsų kolegos negali pasigirti, kad jų apyvartą iš esmės būtų didinę iš pensijų fondų atsiimti milijonai. Viena vertus, tai gali būti apmaudu, tačiau aš šioje situacijoje įžiūriu džiugią žinią ir tendenciją“, – netikėtu pastebėjimu dalijosi D. Dundulis.
Pasak jo, gerai, jei žmonės balandį gavo gerokai daugiau pinigų – kelis tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių – ir jų neišleido maistui. Tai rodo, kad pastaruoju metu gyventojai maistui gali skirti tiek, kiek jie nori ar reikia pagal kiekvieno jų finansines galimybes.
„Šią situaciją, kad maistas jau nėra prabangos prekė, rodo ir pastarųjų metų prekyba prieššventinėmis dienomis. Dar prieš keletą metų prieš Kalėdas, Velykas ar kitas didžiąsias šventes mūsų apyvarta šokdavo kartais, o pastaruoju metu pardavimo augimas palyginti gana kuklus. Nešventiniu laikotarpiu gyventojai irgi perka panašius produktus, t. y. jau nėra taip, kad aukščiausios kokybės ir brangesni gaminiai paklausūs būdavo tik prieš šventes, – tendencijomis dalijosi D. Dundulis. – Mus tai džiugina, nes, priešingai, nei įprasta manyti, ir prekybininkui, ir gamintojui pardavimo šuoliai šimtais procentų sukelia daugybę iššūkių – nuo galimybės pagaminti reikiamą skaičių iki logistikos, pardavėjų ir kitų specialistų darbo krūvio.“
Pasak „Norfos“ vadovo, per 30 veiklos metų mažmeninės prekybos tinklas išgyveno įvairių laikotarpių: ir kai didesnės dalies pirkėjų pasirinkimą diktavo tik prekių kaina, ir kai, pastaraisiais metais sparčiai kylant pragyvenimo lygiui, vis daugiau pirkėjų prekes renkasi pagal kainos ir kokybės santykį, beje, kokybei skirdami daugiau reikšmės. Beje, tyrimas kitose ES šalyse patvirtina šią tendenciją visame Senajame žemyne – pirkėjai maisto prekių kokybei skiria vis daugiau dėmesio, kokybiškų prekių pardavimas auga gerokai sparčiau.
Apie kitas naujausias maisto mažmeninės prekybos tinklų tendencijas šalyje ir užsienyje, „Norfos“ patirtį ir sprendimus, kurie didina pardavimą, skaitykite straipsnyje, kuris bus publikuotas kitą pirmadienį, rugsėjo 7 d.
Naujausi komentarai