„Manau, kad pastarųjų dviejų Vyriausybių aiškiai komunikuojamas tikslas yra tai, kad keliai yra prioritetas būtent susisiekimo sektoriuje. Ar mes, kaip aviacijos sektoriaus atstovai, tą jaučiame? Turbūt galime pasakyti taip, kažkiek šioje vietoje jaučiame. Bet vėlgi, ar prioritetų reikia? Turbūt prioritetų reikia. Tai mes turbūt su pastarosiomis dviem Vyriausybėmis labiau judėjome būtent su projektais, kuriuos galime daryti iš savęs, galbūt labiau be valstybės biudžeto lėšų ar kitos pagalbos“, – interviu Eltai sakė S. Bartkus.
Pasak jo, didžioji dalis investicinių projektų, pavyzdžiui, Vilniaus oro uosto (VNO) naujo išvykimo terminalo statyba, senojo VNO atvykimo terminalo rekonstrukcija vykdoma įmonės ir skolintomis lėšomis.
Anot S. Bartkaus, dabar įmonei tenka derinti tris skirtingus prioritetus, reikalaujančius daug resursų, todėl ateityje svarbu išgryninti šalies oro uostų strategiją. Jo teigimu, didelį proveržį LTOU galėtų daryti valstybės sprendimas įmonę atleisti nuo dividendų mokėjimo arba didesnės valstybės investicijos.
„Manau ir palinkėčiau ateityje gal ir pačią oro uostų strategiją gryninti, kas yra pagrindinis veiklos prioritetas, nes dabar mes bandėme subalansuoti dalykus, kur jautėme, kad visur geras negali būti. Iš įmonės reikalaujama ir vykdyti investicijas, tai reiškia plėsti ir atnaujinti infrastruktūrą, ir vykdyti skrydžių plėtrą, kas iš savęs yra tikrai nemažai resursų reikalaujantis dalykas, ir dar valstybei mokėti dividendus“, – kalbėjo įmonės generalinis direktorius.
„Tai (situacija – ELTA), kur bandai suktis tarp trijų prioritetų. Manau, kad išgryninus ir, tarkime, ar įmonę atleidus nuo dividendų, ar galbūt į tam tikras investicijas nukreipus ir kažkokias biudžeto lėšas, būtų galima didesnį ir greitesnį proveržį padaryti visai Lietuvos aviacijai“, – pridūrė jis.
Linki, kad aviacija būtų naujos Vyriausybės prioritetų lentynoje
S. Bartkus sakė norintis, kad aviacija ateityje būtų Vyriausybės prioritetų lentynoje ir sulauktų valstybės investicijų į saugumą. Antraip, pasak jo, jei augančias investicijas įmonė finansuos vidiniais resursais, ateityje jos galės didinti rinkliavas, kurios kels iššūkių išlaikyti tiek vežėjus, tiek keleivių srautą.
„Iš tikrųjų palinkėčiau, norėčiau, kad aviacija būtų vienokioje ar kitokioje prioritetų lentynoje. Prioritetai turbūt labiausiai pasimato skirstant valstybės biudžeto lėšas arba europinių fondų lėšas. Aš manau, kad teisinga būtų tam tikras, ypač investicijas į saugumą, tikrai labiau finansuoti viešaisiais pinigais. Todėl, kad manau, tai yra ypatingai svarbu ateityje, žiūrint ir į oro uostų konkurencingumą regione, nes praktiškai visos mūsų kaimynės tokius dalykus daro“, – kalbėjo S. Bartkus.
„Mes suprantame, kad už investicijas, kurias įmonė daro savo lėšomis, susimoka keleiviai ir aviakompanijos, tai reiškia – oro uosto naudotojai. Poreikis investuoti tikrai bus didelis – tą girdime ir matome, kad neišvengiamai tam tikras saugumo investicijas daryti reikės, jos anksčiau ar vėliau taps oro uosto rinkliavomis. Dėl rinkliavų tikėtina, kad galbūt gali kai kurie vežėjai trauktis arba pakilusios bilietų kainos atbaidys dalį keleivių“, – pridūrė jis.
Nors, S. Bartkaus teigimu, įstatyminis reguliavimas gali riboti valstybės pagalbos teikimą, tačiau investicijos į saugumo priemonių plėtrą, anot jo, padėtų tiek oro uostų veiklos vystymui, tiek konkurencingumui.
„Aviacijos verslas ir aviacijos veikla yra tikrai griežtai reglamentuota, tarkime, Europos Sąjungos reguliavimas ir kiti teisės aktai neleidžia valstybės pagalbos teikti, ji yra apribota ir panašiai. Bet, tarkime, investicijos į saugumą, saugumo priemonių didinimą, jei jos ateitų iš valstybės, tikrai padėtų oro uostų veiklai ir oro uostų konkurencingumui ateityje“, – aiškino jis.
S. Bartkaus teigimu, preliminariais duomenimis, kasmet investicijoms, nukreiptoms į saugumą, iš investicijų programos yra išleidžiama maždaug 5–6 mln. eurų.
Kovą pranešta, kad dabartinis LTOU vadovas S. Bartkus pareigas palieka abiejų šalių sutarimu. Po dviejų savaičių Susisiekimo ministerija pranešė apie sprendimą formuoti ir naują valdybą.
S. Bartkus pareigas paliks nuo liepos 3 d., nuo tada laikinai generalinės direktorės pareigas eis įmonės komercijos departamento direktorė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė. Tuo metu LTOU valdyba darbą baigė birželio 17 d.
Kaip skelbia LTOU, kad naująjį įmonės generalinį direktorių išrinks naujai suformuota įmonės valdyba, kuri, kaip planuojama, darbus pradės rugpjūtį. Įmonės valdybos formavimą kuruoja Susisiekimo ministerija.
Naujausi komentarai