Lagaminai priduoti, atostogos – ranka pasiekiamos. Keleivė skrenda į Ispaniją su bendrove „airBaltic“.
„Pailsėti. Keliauju su broliu ir mama, skrendame į Maljorką“, – pasakojo keleivė.
Tačiau kol keleiviai oro uoste planuoja atostogas, pati Latvijos oro bendrovė jau planuoja žiemą ir skaičiuoja, kur gali skristi mažiau.
Nuo žiemos „airBaltic“ iš Vilniaus nebeskraidins į Berlyną ir Dubajų, iš Palangos – į Tenerifę. Mažės ir skrydžių tarp Vilniaus bei Talino.
„Ne, mes nieko apie tai negirdėjome“, – sakė keleivė.
Užtat girdėjo keleivė Silvija. Ir gailisi, nes Dubajus buvo patogi kryptis.
„Vaikai gyvena Dubajuje ir buvo labai patogus skrydis. Per žiemos sezoną skraidydavau“, – pasakojo Silvija.
Kai tiesioginio skrydžio iš Vilniaus nebebus, Silvija svarsto į Dubajų skristi per Stambulą.
„Daugiau skrydžių reikės pirkti. Be abejo, ir nepatogumas – reikės persėdimo, reikės daugiau laiko sugaišti“, – kalbėjo Silvija.
Tačiau susisiekimo ministras ramina: „airBaltic“ iš Lietuvos nesitraukia. Keičiasi sezonai, keičiasi ir avialinijų maršrutai.
„Šitas skrydžių koregavimas nėra susijęs su „airBaltic“ finansine situacija, tai natūralus procesas“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Tačiau užkulisiuose neramu: latvių vežėją slegia milijardinės skolos, o čia dar ir žinia, kad bendrovė mažins orlaivių parką, karpys skrydžius.
„airBaltic“ renkasi mažiausią blogybę iš savo alternatyvų, nes „airBaltic“ situacija prastoka – virš milijardo įsiskolinimų, neigiamas kapitalas virš 200 milijonų“, – teigė asociacijos „Investors Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„airBaltic“ gelbėjasi ieškodama naujo investuotojo, bet paieškos stringa. Latvija bendrovę jau ne kartą gelbėjo valstybės pinigais, bet šįkart to gali nepakakti. Investuoti į kaimynės oro vežėją nenori ir Lietuva.
„airBaltic“ – emocija. Suprantu, malonu, kai gali pasakyti: esu įmonės dalininkas, ant lėktuvo uodegos – LT vėliava. Tačiau mokėti pinigus už emociją nėra teisinga“, – sakė J. Taminskas.
Anot R. Valiūno, didžiausia grėsmė Lietuvai – jei „airBaltic“ nuspręs dar daugiau skrydžių ir lėktuvų sutelkti Rygoje, o Vilniui bei Talinui paliks mažiau.
„Mūsų gali laukti rimtos bėdos“, – įspėjo R. Valiūnas.
Jei išnyks skrydžiai į svarbiausius Europos miestus, pasekmes pajus visi, net ir tie, kurie neskraido.
„Kas gali išnykti Lietuvoje? Verslo kryptys. O tai, kas gerina investicijas, mokesčius į biudžetą ir atitinkamai pensijas, atlyginimus viešajam sektoriui“, – aiškino R. Valiūnas.
Susisiekimo ministras tikina: tuščia vieta neliks. „airBaltic“ atsisakomus maršrutus perims kiti.
„Ten, kur atsisako, ateina kita kompanija“, – sakė J. Taminskas.
Maršrutą Vilnius–Berlynas perims „Wizz Air“ – nuo spalio planuojami trys skrydžiai per savaitę. Į Dubajų iš Vilniaus ir toliau bus galima skristi su „flydubai“. Be tiesioginio susisiekimo lieka tik Palangos–Tenerifės kryptis.
Oro uostų laikinoji vadovė sako, kad pasirinkimas keleiviams mažėja tik žiemą, palyginti su vasara.
„Į Taliną skraido tiek „airBaltic“, tiek „Wizz Air“, tai vasarą turime 14–16 skrydžių per savaitę, žiemą buvo 13–14. Pernai turėjome panašų lygį, nėra sumažėjimo. Dėl Berlyno – pernai žiemą net nevykdė šios krypties“, – aiškino Lietuvos oro uostų laikinoji vadovė Gintarė Norvilaitė-Tautevičė.
Bet netrukus Lietuvai teks priimti tūkstančius užsienio svečių – laukia pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai. Premjeras Mindaugas Sinkevičius jau susirūpino, ar skrydžių nepritrūks.
„Aš galvoju, kad čia bus problema dėl įvaizdžio, nes tai buvo labai patogu, o visada, kas mažėja, nėra gerai“, – sakė Silvija.
Oro uostai tikina: įvaizdis nenukentės. Užsienio politikams susisiekimas bus geras.
„Į Briuselį turėsime „Brussels Airlines“ keturis kartus per savaitę. Varšuva, Kopenhaga, Frankfurtas – šiuo metu turime ne mažiau kaip po du dieninius skrydžius“, – teigė G. Norvilaitė-Tautevičė.
Tačiau klausimas ne tik apie politikus. Lietuvos oro uostai muša keleivių rekordus, kelionių paklausa auga. Bet naujo didelio vežėjo horizonte nematyti.
„Vasarą gali būti korekcijų, bet vėlgi iš esamų vežėjų, kurie vykdo veiklą“, – sakė G. Norvilaitė-Tautevičė.
Nežinia ir kas lauktų, jei „airBaltic“ sumanytų skrydžius dar labiau karpyti ar išvis pasitraukti.
„Lietuvos Vyriausybei, oro uostams tikrai reikia įtemptai galvoti“, – pabrėžė R. Valiūnas.
Susisiekimo ministras į darbą po atostogų grįžo jau prieš tris dienas. Tačiau strateginio plano, kas pakeistų Latvijos vežėją, taip ir neatsinešė. Panašu, kliaujamasi tuo, kas yra.
„Kas susiję su skrydžių gerinimu, geriausia skrydžius diversifikuoti per kompanijas. Negalima turėti vienos kompanijos ir ant jos visko pastatyti“, – sakė J. Taminskas.
„airBaltic“ – trečias pagal dydį vežėjas Lietuvoje po „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Pernai bendrovė pervežė 7 mln. keleivių.
Naujausi komentarai