Žino, nors netikrino

Iš tų, kurie labai gerai žino savo kredito istoriją (43 proc. respondentų), 35 proc. niekada jos netikrino.

„Žinoti yra viena, tikrintis yra kas kita. Tokios išvados, kad jie visiškai nesupranta, ką sako, mes nenorime sudaryti. Manome, kad tai gali būti susiję su tuo, kad jie apie tai numano, įsivaizduoja savo situaciją“, – žurnalistams sakė Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Tallat-Kelpšaitė.

Tyrimas taip pat apžvelgė apklaustųjų elgsenas dėl skolų. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, 22 proc. gyventojų yra vėlavę atsiskaityti, nes pamiršo apmokėti sąskaitą, 19 proc. – nes negavo arba nepastebėjo sąskaitos, o 9 proc. tuo metu neturėjo pakankamai pinigų.

35–54 metų gyventojai sąskaitas pamiršta apmokėti statistiškai dažniau nei 18–24 metų jaunuoliai – atitinkamai 25 ir 15 proc.

„Creditinfo Lietuva“ Teisės skyriaus vadovė Dovilė Krikščiukaitė pabrėžė, kad, vertinant asmens kreditingumą, svarbios ne tik jo pajamos ar turimos paskolos, bet ir ankstesnis finansinių įsipareigojimų vykdymas.

„Vienas iš svarbiausių aspektų – įsipareigojimų nevykdymas, vykdymas ne laiku ir pavėluotai. Žmonės nesusimąsto, kad skola yra nedidelė, bet ji gali turėti įtakos vėlesniam vertinimui teikiant finansinę paslaugą, nes rodo elgsenos būdą, įpročius. Kuo daugiau vėlavimų, tuo situacija vertinant kreditingumą yra blogesnė“, – pabrėžė D. Krikščiukaitė.

Pasak jos, kreditingumui įtakos gali turėti ne tik didelės paskolos, bet ir mažesni finansiniai įsipareigojimai: lizingas, kredito kortelės ar laiku neapmokėtos sąskaitos.

„Žmonės sako: „Mano alga didelė, oficiali, seniai dirbu, bet vis tiek negaunu paskolos arba gaunu blogomis sąlygomis.“ Žmonės nesusimąsto apie tai, kad pati finansinė paskola ir jos sąlygos gali priklausyti nuo to, kaip jie dabar ir prieš tai vykdė finansinius įsipareigojimus. Prie šio vertinimo prisideda ir skolų skaičius, dydis, pasikartojamumas“, – aiškino ji.

Anot „Creditinfo Lietuva“ atstovės, asmens kredito istorija gali būti aktuali ne tik bankams ir kitoms finansų įstaigoms.

Ją vertina arba gali vertinti telekomunikacijų, draudimo bendrovės, prekių išsimokėtinai tiekėjai, automobilių ar įrangos nuomos įmonės, būsto nuomotojai taip pat gali prašyti potencialaus nuomininko pateikti savo kredito istoriją.