Tuo, ką uždirba, verslas dalijasi su valstybe – moka mokesčius. Ir kuo geriau sekasi, tuo didesnę dalį tenka atiduoti.
Pavyzdžiui, Plungėje vinis gaminanti įmonė skaičiuoja, kad pernai uždirbo 4 mln. eurų. Apie pusę milijono sumokėjo pelno mokesčio. Uždirbtų ir daugiau, tačiau koją kiša Donaldo Trumpo plienui įvesti muitai.
„Dėl to pelno mes negauname tiek, kiek turėtume gauti“, – teigė „Litnaglio“ vadovas Mindaugas Bondauskis.
Suplanuota, kad verslas šiemet vien iš pelno mokesčio biudžetą papildys daugiau nei 2 mlrd. eurų. Tačiau toks planas, panašu, tolsta nuo realybės.
„Per pirmą pusmetį pelno mokesčio pajamų augimas siekė maždaug 5 proc., kai buvo planuotas 24 proc. augimas“, – skaičiavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Paprastai tariant, metų pabaigoje gali trūkti apie 200 mln. eurų.
„Per karą pabrango visos sudedamosios dalys – transportas, konteinerių plukdinimas, visi pervežimai. Įmonės, kurios buvo pasiskaičiavusios pelnus, jų paprasčiausiai negaus“, – aiškino M. Bondauskis.
Povilauskas sako, kad įmonių pelnai auga kukliau nei šalies ekonomika. Taip, anot jo, neturėtų būti.
„Jeigu turėsime stagnaciją ir šiemet, ir kitąmet, tai atsispindės tuo, kad mažiau įmonių investuos Lietuvoje“, – perspėjo T. Povilauskas.
Jau kurį laiką, pasak ekonomistų, neadekvačiai auga ir darbuotojų atlyginimai.
„Reikia valdyti lūkesčius ir valdžiai – kiek dar gali augti darbo užmokestis šalyje. Jau kelerius metus turime situaciją, kai atlyginimai auga sparčiau nei ekonomika“, – teigė T. Povilauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
O per pastaruosius dvejus metus pelno mokesčio tarifą valdžia padidino dviem procentiniais punktais – iki 17 proc.
„Verslas galiausiai pradeda racionaliai spręsti ir, man atrodo, viena iš priežasčių yra vadinamoji pelno mokesčio optimizacija, kai įmonės paprasčiausiai rodo mažiau pelno“, – kalbėjo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Kad į biudžetą gali būti nesurinkta tiek, kiek planuota, finansų ministras nedramatizuoja.
„Be abejo, ne visi mokesčiai automatiškai pasiteisina. Žinome, kad atsiradus tam tikriems apribojimams pradedama ieškoti, kaip juos kūrybiškai interpretuoti. Bet tikrai nenoriu nieko kaltinti ir nenoriu užbėgti įvykiams už akių“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Skirtumą turėtų padėti užpildyti pridėtinės vertės mokestis. Dėl iš antrosios pensijų pakopos atsiimtų pinigų gyventojai pirko daugiau prekių ir paslaugų.
„Matėme, kas darėsi – vidaus vartojimas antrą ketvirtį buvo labai stiprus“, – teigė T. Povilauskas.
Padidėjus atlyginimams, gyventojai daugiau sumokės ir gyventojų pajamų mokesčio.
„Esu labiau optimistiškas dėl šių metų rezultato“, – sakė T. Valys.
Finansų ministras neskuba, o verslo atstovai laukti nerizikuoja – popiet žingsniuoja pas premjerą.
„Geriausias variantas būtų tiesiog sustoti ir palaukti. Tai liečia ne tik pelno mokestį, bet ir akcizus, kur matome, kad surinkimas nėra toks didelis, kokio buvo galima tikėtis padidinus mokesčius“, – aiškino „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Verslas nerimauja, kad socialdemokratai nesugalvotų įvesti naujų mokesčių. Juk pažadėta sparčiau indeksuoti pensijas, remti jaunas šeimas, didinti motinystės išmokų lubas ir gynybai skirti ne mažiau kaip 5 proc. BVP.
„Tikrai kažką darys, kad surinktų mokesčius, kurių reikės pensininkams, mokytojams, ugniagesiams. Jie neturės galimybės to nedaryti, nes valstybė turi funkcionuoti. Kažkas turės būti, ir, aišku, būtų gerai, kad tai nebūtų verslo sąskaita“, – sakė M. Bondauskis.
Finansų ministras ramina, kad nauji mokesčiai kol kas nesvarstomi.
„Tikrai galiu pažadėti, kad šiuo metu nesvarstomi nei nauji, nei papildomi mokesčiai. Žiūrime, koks jau yra buvusių mokesčių rezultatas, koks surinkimas, kokie bus rezultatai, ir tik tada galėsime svarstyti apie naujų mokesčių įvedimą“, – teigė T. Valys.
T. Valys sako dėsiantis visas pastangas taupyti.
„Labai matome vietos optimizuojant viešuosius pirkimus, kovojant su šešėliu. Labai daug resursų galime rasti ten, kur įmanomi sutaupymai, ypač iš vidinių rezervų“, – kalbėjo T. Valys.
Tai kone kiekvieno finansų ministro pažadas. Ankstesnis ministras Rimantas Šadžius ministerijoms buvo pavedęs išlaidas sumažinti 5 proc.
„Tikimės rasti rezervų ir tokiu būdu sutaupyti iki milijardo eurų“, – ankščiau skelbė R. Šadžius.
Tačiau milijardo, panašu, sutaupyti nepavyks.
„Bandome reikalauti, kad laikytųsi, bet, žinote, vieniems pavyksta, kitiems – mažiau“, – pripažino T. Valys.
Suformuotą kitų metų biudžetą Vyriausybė Seimui privalo pateikti iki spalio vidurio.
(be temos)
(be temos)