„Mes matome, kad (Lenkija – ELTA) pamažino (PVM tarifą degalams – ELTA), bet (dėl – ELTA) tikslumo – dviem savaitėms ir tas malonumas kainuoja 115 mln. eurų“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.
„Tai mes tikrai, žinokite, tuo keliu nenorime eiti, mes tokio taškinio būdo vengiame, mes tikrai norime pradžioje įgyvendinti visas nemokestines priemones“, – tęsė jis.
T. Valio teigimu, kuro kainų suvaldymo klausimu Finansų ministerija bendradarbiauja su kitomis ministerijomis ir šiuo metu dėmesį skiria būtent nemokestinėms priemonėms.
„Mes dabar turėjome ne vieną susitikimą su kitomis ministerijomis, kur jau veikia (dalis – ELTA) iš nemokestinių priemonių, kurios galbūt per mažai išviešintos, svarstome naujas nemokestines priemones tam, kad galėtume valdyti tą situaciją, nes turėjome tokią situaciją, kuomet kainos augo, bet skirtingose degalinėse skirtumas buvo 30 centų“, – kalbėjo jis.
Tai mes tikrai, žinokite, tuo keliu nenorime eiti, mes tokio taškinio būdo vengiame (...).
„Tai atkreipiame dėmesį į tam tikrų nemokestinių priemonių įveiklinimą, akseleravimą prieš įvedinėjant ar svarstant mokestines, labai brangiai biudžetui kainuojančias priemones“, – pridūrė ministras.
Anksčiau jis teigė, kad Vyriausybė yra parengusi mokestinių ir nemokestinių priemonių planą, kuris padėtų suvaldyti kuro kainas. Tiesa, T. Valys vis kartojo, kad dar nėra pagrindo jo imtis.
Pasak finansų ministro, riba, kuri reikštų poreikį taikyti priemones, būtų 100 JAV dolerių už barelį. Vėliau jis pažymėjo, kad prieš pradedant imtis veiksmų tokia kaina rinkose turėtų išlikti 5 dienas ir ilgiau.
T. Valys anksčiau teigė, kad tarp mokestinių priemonių yra numatytas akcizo degalams mažinimas.
Tuo metu nemokestines priemones, pasak jo, yra numačiusios skirtingos ministerijos. Jis išskyrė nacionalinio plėtros banko ILTE verslo apyvartinių lėšų priemonę, lengvatines paskolas sunkumus patiriantiems ūkiams, Susisiekimo ministerijos priemonių paketą elektromobilių naudojimui skatinimui. Be to, anot jo, šiuo metu aktyvuojamos ir Aplinkos ministerijos parengtos priemonės.
Nuo pirmadienio Lenkijoje vėl taikomas sumažintas 8 proc. PVM tarifas degalams. Ši priemonė galios iki rugpjūčio 31 d.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas paaiškino, kad sumažinus PVM degalams iki 8 proc., priklausomai nuo degalų rūšies, jų kaina turėtų sumažėti 0,90–1 zlotu (21–23 euro centais).
Lenkijos finansų ministerija naujienų agentūrai PAP praėjusią savaitę nurodė, kad PVM lengvatos degalams grąžinimas paskutinėms dviem rugpjūčio savaitėms valstybės biudžetui kainuos 495 mln. zlotų (115 mln. eurų).
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose ir sutrikus laivybai Hormuzo sąsiauryje, rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Birželio viduryje sudarytas JAV ir Irano paliaubų susitarimas žlugo, o liepą vėl prasidėjo kovos dėl strategiškai svarbaus Hormuzo sąsiaurio – vieno iš pagrindinių pasaulinių energijos tiekimo maršrutų, kuris iš esmės tebėra uždarytas.
Siekdama suvaldyti kuro kainas tuo metu Lietuva ėmėsi įvairių priemonių, tarp jų – laikinai, iki birželio 15 d., sumažino dyzelino akcizą.
Du mėnesius galiojusi lengvata buvo finansuojama panaudojant dėl išaugusių kuro kainų surinktas viršplanines pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamas.
Finansų ministerija skaičiavo, kad galutinė kuro kaina gyventojams dėl to sumažės maždaug 6 centais už litrą (su PVM).
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, dyzelino kainos antradienio rytą svyravo nuo 1,94 euro iki 2,16 euro, o vidutinė jo kaina siekė 2,09 euro už litrą. Benzino kainos degalinėse siekė 1,65–1,90 euro, o vidutinė jo kaina sudarė 1,82 euro už litrą.
Brent naftos kaina rinkoje pirmadienį siekė 90,87 JAV dolerio už barelį.
Valys apie formuojamą biudžetą: kai kurie interesantai net lipa per langus ir per orlaides
Finansų ministerijai pradėjus 2027 m. valstybės biudžeto formavimo procesą, ministras Taurimas Valys sako, kad didesnio finansavimo prašančios institucijos turės pagrįsti, ar tai tikrai būtina. Esą išlaidų augimas bus svarstomas tik tuo atveju, jei tai neišvengiama.
Tie procesai tikrai yra prasidėję. Kai kurie interesantai net lipa per langus ir per orlaides. Nelengva visiems ištransliuoti vieningą lūkestį, bet mūsų pageidavimas pradžioje yra, kad būtų ieškoma galimybių kompensuoti turimas išlaidas iš vidinių resursų.
„Tie procesai tikrai yra prasidėję. Kai kurie interesantai net lipa per langus ir per orlaides. Nelengva visiems ištransliuoti vieningą lūkestį, bet mūsų pageidavimas pradžioje yra, kad būtų ieškoma galimybių kompensuoti turimas išlaidas iš vidinių resursų“, – antradienį žurnalistams Vyriausybėje sakė T. Valys.
„Prieš galvojant apie kažkokias papildomas išlaidas, mes tikrai žiūrime, ar jos tikrai yra būtinos, neišvengiamos ir tik tada einame į kažkokius dialogus“, – tikino finansų ministras.
Tiesa, anot jo, biudžeto formavimas šiuo metu dar yra labai ankstyvoje stadijoje.
„Dabar procesas tik prasidėjęs, vyksta pirmieji susitikimai ir matysime, kuo čia pasibaigs artimiausiomis savaitėmis“, – reziumavo T. Valys.
ELTA primena, kad šių metų biudžete rekordinė lėšų suma buvo skirta gynybai – 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) arba 4,79 mlrd. eurų.
Finansavimas keliams šiemet iš viso siekia 815,5 mln. eurų – susisiekimo ministras Juras Taminskas yra pažadėjęs, kad kitąmet jis didės iki 1 mlrd. eurų
Šių metų biudžete didėjo ir savivaldybių pajamos – jos siekia beveik 7,5 mlrd. eurų arba 12,1 proc. daugiau nei pernai.
Bendrai biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis šiemet sudaro 21,1 mlrd. eurų (3,1 mlrd. eurų daugiau nei pernai), išlaidos – 27,5 mlrd. eurų išlaidų (4,4 mlrd. eurų daugiau nei pernai).
Valdžios sektoriaus skola tuo metu sudaro 45,4 proc. BVP – lyginant su 2025-aisiais, augo daugiau nei 5 proc.
Naujausi komentarai