Metinė Lietuvos infliacija rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, siekė 6,1 proc.. Per mėnesį fiksuota nedidelė defliacija – kainos, palyginti su liepa, sumažėjo 0,1 proc.
Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo UAB „Autopaslauga“ vadovas Romas Austinskas (toliau – R.A.), Kauno technologijos universiteto finansų profesorius Rytis Krušinskas (toliau – R.K.), Seimo narys Dainoras Bradauskas (toliau – D.B.) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas Špakauskas (toliau – G.Š.).
– Prezidentas skeptiškas dėl kuro lengvatų. Profesoriau, kaip atrodo jums? Ar neperdaug delsiame įkišę galvą į smėlį?
– R.K.: Visada lengvai galime kalbėti apie praeityje priimtus sprendimus, bet dabar reikėtų žiūrėti į ateitį. Šiuo momentu naftos kaina turi tendenciją augti, bet nepamirškime, kad pavasarį ji svyravo ties 118-120 JAV dolerių riba, o benzino kaina degalinėse nebuvo tokia aukšta. Yra daug veiksnių. Esu minėjęs 3G principą – galimybė, grėsmė ir gobšumas, bet galime pridėti ketvirtą dedamąją – geopolitiką. Tai maskuojantis žodis, skirtas viskam pateisinti.
– Bet ar tai pateisina mūsų valdžios neveiklumą?
– R.K.: Neveiklumas turi tam tikrą pagrindimą. Žiūrint paprastai, kuo aukštesnė kaina degalinėse, tuo daugiau galima surinkti mokesčių. Bet čia atsiranda toks papildomas veiksnys, kaip kaimyninės šalys, kurios gali turėti didelę įtaką situacijai.
Rugpjūčio mėnesį Lenkijoje buvo sumažintas PVM. Tai darė tam tikrą spaudimą ir Lietuvos degalinių švieslentėms, kurios turėjo šiek tiek atsižvelgti. Rugpjūčio mėnesį teko važiuoti į Lenkiją ir matyti beveik tuščias degalines Lietuvos sienos pusėje. Gyvenimas yra toks, kad pusiausvyra ekonomikoje vienaip ar kitaip nusistovi.
– Bet reikia kažką daryti, ar ne?
– R.K.: Yra kelios dedamosios. Paskolų ir naftos kainas reikėtų atskirti, nes brangesnis skolinimasis yra aktualus tiems, kurie yra pasiėmę paskolą ar galvoja apie būstą. Kitiems didesnis galvos skausmas yra infliacija, kuri tuština kišenes. Ši problema aštrės įsibėgėjant rudeniui ir artėjant šildymo sezonui. Reikia prisiminti, kad PVM lengvata šildymui buvo panaikinta. Šie veiksniai tikrai darys socialinį spaudimą mūsų valdančiajai daugumai ir bus ieškoma sprendimų. Diskusijos priimant 2027 metų biudžetą bus labai aštrios.
– Romai, kaip logistika reaguoja į kuro kainas? Kiek dėl to brangsta pervežimai?
– R.A.: Vežėjai iki šiol perkeldavo kainas užsakovams. Kuro kaina sekama kiekvieną savaitę ir mokestis didėja. Normalūs partneriai supranta, kad tokios yra kuro kainos ir kad niekas neturi būti daroma vežėjo sąskaita.
Vežėjams, aišku, reikia daugiau pinigų. Valstybė šiuo metu iš Lietuvos vežėjų sektoriaus išlošia labai mažai. Klausimas, kaip rasti balansą su žmonėmis.
Lenkija mažina akcizą ir kažkokiu būdu randa būdą sumokėti. Pasidairiau po jų statistiką. Per mėnesį lenkai paremia verslą ir žmones 367 milijonų eurų suma. Tai yra labai didelis skaičius. Mes tokio neturime, bet klausimas, kam ir kaip mes galėsime padėti, yra labai atsakingas. Centrinis bankas didina palūkanas ir brangsta pinigai. Aš sakau, kad lazda turi du galus, ir kai ji muša abiem galais, būna tikrai skaudu.
– Ar svarstoma, kokiu metu įsikišti, kad būtų padaryta daugiau naudos, nei žalos?
– R.K.: Finansų ministerija turi modeliuoti įvairius scenarijus ir tą daro. Bet kodėl mes nepaminime ir kitų dalykų, tokių kaip aplinka? Aplinka yra daug platesnė, nei Lietuva. Kodėl dabar taip sparčiai kyla dujų kaina? Atsakymas yra labai paprastas – artėjant šildymo sezonui Europa bando užsipildyti talpyklas. Duomenys rodo, kad Europos Sąjungos vidutinis talpyklų užpildymo procentas yra apie 67 proc. Vokietijoje tas skaičius siekia 55 proc. Natūralu, kad atsiranda ekonominė paskata, padidėjus paklausai, pakelti kainą. Čia veikia ekonominiai dėsniai ir geopolitika.
Mes turime išmokti laviruoti. Mums kaip valstybei reikia biudžeto ir mes turime prioritetus. Finansų ministrui ar Vyriausybei nesinori atsisakyti biudžeto pajamų.
– Gedai, kokios yra ūkininkų nuotaikos? Ką reikėtų daryti su kainomis?
– G.Š.: Situacija žemės ūkyje yra tokia, kad bėda po vieną nevaikšto. Nuo pat pavasario pradėjome jausti energetinę krizę. Mus liečia ne tik kuro, bet ir trąšų kainos. Tai yra susiję ir su Hormūzu, ir su nafta. Pavasarį buvo intensyvus tręšimas, o dabar vyksta intensyvus žemės dirbimas. Šis sezonas yra imlus kurui. Labai stipriai žvalgomės į kainas ir jos tikrai kandžiojasi.
Kai pasibaigė ekstremali orų situacija, norėjosi gerų orų, bet jų nebuvo. Lietus toliau pila, lyja, pati moderniausia technika neišplaukia ir reikia atkasinėti ekskavatorius. Nuotaikos nėra labai geros. Yra tiek daug nukentėjusių ūkininkų prašymų pratęsti datą, bet savivaldybės ir žemės ūkio skyriai tiesiog nespėja jų priimti ir įvertinti. Sunku net pasakyti, kokia yra žala.
– Ar problema tokia, kad technika negali pravažiuoti?
– G.Š.: Taip. Net tvarkingos melioracijos sistemos nespėja. Šis rugsėjis yra vienas iš drėgniausių istorijoje. Blogiausia yra Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. Lietuva yra pasidalijusi į dalis ir situacija visur yra skirtinga. Kaip bebūtų, energetinę krizę jaučia visi. Jei ūkiai neturės iš ko pirkti kuro, jie turės skolintis, o dar viena naujiena yra ta, kad didės palūkanos. Nusistatyti užauginamos produkcijos kainos mes negalime, nes mums įtaką daro birža. Deja, kviečiai nekoreliuoja su naftos kaina.
– Pone Bradauskai, ar laikotės nuomonės, kad valdžia delsia per ilgai?
– D.B.: Manau, kad naftos kainos visų pirma yra biržos prekė. Tiek geopolitinė situacija, tiek stambiųjų rinkos žaidėjų interesai suponuoja tokias aukštas kainas. Tokia valstybė kaip Lietuva neturi tam jokios įtakos. O kištis į ekonominius procesus administraciniais metodais yra netinkamas laikas ir netinkama vieta.
– Bet pavasarį buvome įsikišę.
– D.B.: Kaštai neatsipirko ir valstybė prarado apie 17 milijonų, o verslui tai nepadarė jokios įtakos. Tai parodė, kad tokie trumpalaikiai reiškiniai nieko neduoda. Tai yra populizmas arba bandymas įtikti žmonėms.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai