Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Mūsų gynyba ir mūsų finansavimas gynybai leis mums išlikti penkių procentų klube. Koks skaičius ir ar bus po kablelio, šiuo metu tikrai negalima atsakyti“, – pirmadienį žurnalistams po susitikimo Vyriausybėje su demokratų ir „valstiečių“ lyderiais kalbėjo premjeras Mindaugas Sinkevičius.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedlys Virginijus Sinkevičius pritarė, kad Lietuva turi išlaikyti bent 5 proc. BVP finansavimą gynybai, tačiau taip pat nedetalizavo, ar ši dalis turėtų būti didesnė.
„Kiek po kablelio (bus – BNS), galima bus pasakyti, kai turėsime visą biudžeto vaizdą. Dabar tai būtų tikrai nesąžininga. Kaip sakiau, prioritetas turi išlikti, kad liekame 5 proc. klube, o tos, sakykime, lenktynės po kablelio, jos turi turėti pirmiausia sąsają su kariuomenės poreikiais ir įgyvendinamais projektais“, – kalbėjo europarlamentaras.
Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras praėjusią savaitę interviu BNS teigė, kad siekiant išlaikyti esamus pajėgumų vystymo tempus, kitų metų biudžete gynybai reikia numatyti tokį patį, o gal net ir didesnį finansavimą.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Aurelijus Veryga tvirtino, kad augant ekonomikai gynybai pakaktų skirti ir 5 proc. BVP.
„Manau, kad 5 proc. yra tikrai pakankamas įsipareigojimas. Turėkime galvoje, kad bendras vidaus produktas ir auga, tai absoliučia prasme skaičiai nemažėja“, – teigė politikas.
Demokratų lyderis: migracijos politika yra chaotiška, būtina aiškiai nustatyti valstybės prioritetus
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas V. Sinkevičius sako, kad dabartinė migracijos politika yra chaotiška, todėl ją būtina iš esmės peržiūrėti ir aiškiai nustatyti valstybės prioritetus.
„Mes matome, kad kvotų sistema, siūlymai, visa tai yra gana chaotiška (situacija – BNS), parodanti, kad valstybė tiksliai negali pasakyti, kaip vis dėlto tai veikia, ko valstybei reikia, kokie yra kriterijai, kalbant apie integraciją pagrindiniai“, – žurnalistams sakė V. Sinkevičius.
Pasak jo, formuojant migracijos politiką pirmiausia reikia atsakyti, kokių darbuotojų ir specialistų Lietuvai reikia, taip pat užtikrinti aiškius atvykusių užsieniečių integracijos mechanizmus ir jų vertinimo kriterijus.
„Kvotų sistema, ji negali būti tik, sakykime, bendras skaičius, į kurį viskas sukrenta ir sunku pasakyti, kas yra kas. (...) Turime matyti, kas toje kvotoje iš tiesų yra, galų gale mes turime užtikrinti, kad ta kvota, kuri yra dabar, kuri bus ateityje, kad nekeltų įtampų visuomenėje“, – kalbėjo demokratų lyderis.
V. Sinkevičiaus teigimu, taip pat būtina įvertinti galimus kvotų apėjimo mechanizmus ir užtikrinti, kad nustatyta sistema veiktų efektyviai.
„Jeigu mes prieš penkiolika metų sprendėme iššūkius dėl mūsų piliečių išvykimo, dabar mes sprendžiame visai kitus iššūkius, kai į mūsų valstybę atvyksta žmonės ir viskas gerai, kad jie atvyksta, aš didžiuojuosi, kad Lietuva pasiekė tokį lygį, kur mes esame traukos centras tiek talentams, tiek galbūt žmonėms, kurie dirba paslaugų sektoriuje ar vilkikų vairavime, tačiau mes irgi turime kaip valstybė labai aiškiai pasakyti, kokie yra mūsų prioritetai“, – pridūrė politikas.
Kaip rašė BNS, I. Ruginienė rugpjūčio pradžioje sukritikavo Gitano Nausėdos siūlymą įteisinti naują terminuoto darbo leidimų užsieniečiams modelį, kuriuo būtų spartinamas imigrantų prašymų nagrinėjimas bei reikalaujama išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui pasibaigus dvejų metų darbo leidimui.
Tokiam siūlymui Seimas yra pritaręs po svarstymo – iki priėmimo liko vienas balsavimas.
Skelbta, kad terminuoti darbo leidimai labiausiai tiktų užsieniečiams, kurie neketina Lietuvoje gyventi nuolat ar likti ilgesnį laiką, atvyksta tik dirbti, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais ne ilgiau nei dvejiems metams. Siūloma spartesnė jų atvykimo, prašymų nagrinėjimo procedūra, kad verslas galėtų greičiau juos priimti į darbą, jei neranda vietos darbuotojų, tačiau po dvejų metų darbo jie privalėtų išvykti iš Lietuvos bent pusmečiui.
Aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių gyvenimo Lietuvoje apribojimai nebūtų taikomi.
Pasak Prezidentūros, naujas modelis papildytų dabartinę ilgalaikės imigracijos tvarką, tačiau metinė jos kvota pagal abu modelius nebūtų didinama – ji negalės viršyti 1,4 proc. Lietuvos gyventojų skaičiaus. Konkretų bendrą kvotos dydį ir proporciją kasmet siūloma nustatyti Vyriausybei, o ne Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kaip yra dabar.
Naujausi komentarai