Algis grybauja jau daugybę metų. Jis taip prisideda prie savo pensijos. Per beveik penkias valandas vyras pririnko šešis litrus mėlynių ir tiek pat voveraičių.
Tiesa, vežti grybus į supirkimo punktą vyrui neapsimoka, todėl juos parduoda šalikelėje.
Grybų supirkimo kaina šiemet nėra didelė – maždaug trys eurai už kilogramą.
„Šlapi grybai kainuoja pigiau, kadangi jų kokybė prastesnė. Kai sausesni, mažesni, gražesnės formos – kainuoja brangiau“, – aiškino Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas Gintaras Aleknavičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pavyzdžiui, maišelis voveraičių gali kainuoti 6 eurus, tačiau litras mėlynių – net 10. Kainų skirtumo priežastis – mėlynes surinkti sunkiau.
„Šiandien jau norėjau nusispjauti. Po vieną uogą rinkau“, – pasakojo grybautojas Algis.
Nors mėlynių supirkimo kaina, pasak perdirbėjų, yra aukštesnė, tačiau už kilogramą galima gauti iki 4,5 euro.
Sostinės turgaus prekystaliai taip pat nukrauti miško gėrybėmis. Voveraičių kainos už kibirėlį neviršija 4 eurų, o mėlynių – 8.
„Pirmos buvo 12 eurų už litrą, paskui 10, o dabar 3,5“, – dalijosi pardavėja Irena.
Voveraites pirkusi moteris už pilną maišelį sumokėjo 7 eurus.
„Šiandien galiu sau leisti, o kaip bus rytoj – nežinau“, – sakė pirkėja.
Voveraičių derlius, anot pardavėjų, nuo praėjusios liepos beveik niekuo nesiskiria. Grybai švarūs, todėl žmonės juos perka gausiai. Tiesa, kitokių grybų pasirinkimas kol kas nedidelis.
„Kol kas baravykų nebėra. Jei yra, tuomet labai mažai“, – kalbėjo pašnekovė.
Vėliau prasidėjęs sezonas leidžia tikėtis gero rudens derliaus. Miškuose netrūksta lietaus, o temperatūra tinkama ir dieną, ir naktį.
Be to, supirkėjai pastebėjo ir kitą tendenciją – lietuviškų grybų atnešama mažiau, nes mažėja jų rinkėjų. Vyresni žmonės dar eina į mišką, tačiau jaunesni taip užsidirbti neskuba.
Lietuviai grybus dažnai suvalgo patys arba atiduoda artimiesiems, o dalis derliaus išvežama į Vakarų Europą. Daugiausia – į Vokietiją, Prancūziją, Italiją ir Nyderlandus, tačiau žmonių įpročiai keičiasi ir ten.
„Anksčiau, jei vokiečių mėsainio neįsivaizdavo be voveraičių, dabar jaunai kartai ir šampinjonas yra grybas“, – teigė G. Aleknavičius.
Grybų ir jų rinkėjų mažėja ir dėl miškų kirtimų. Lietuvoje kasmet iškertama apie 20 tūkst. hektarų.
„Grybautojai nuvyksta į savo grybavimo vietas ir randa ten tik kelmus bei sumaitotą samaną“, – tvirtino G. Aleknavičius.
Tiesa, grybauti žmones gali atbaidyti ir patys miško gyventojai – vabalai bei erkės. Jų šiemet ypač daug.
Naujausi komentarai