Atkreipė dėmesį
Teisėjų taryba, pritardama 2027–2029 m. numatomų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo teismams projektą, konstatuoja, kad Finansų ministerijos nustatytas limitas neužtikrina objektyvaus teismų sistemos lėšų poreikio. Taryba kreipėsi į Vyriausybę, prašydama užtikrinti pakankamą ir stabilų teismų finansavimą.
„Tai ne vien klausimas apie tai, kiek pinigų gauna teismai. Tai klausimas apie valstybės gebėjimą užtikrinti žmogaus teisę laiku ir tinkamai apginti savo teises. Teismų finansavimas dažnai atrodo kaip institucinis klausimas, tačiau jo poveikį pirmiausia pajunta žmonės ir verslai. Teisme sprendžiami jautriausi ir kiekvienam svarbūs klausimai – su kuo gyvens vaikai, kam priklausys turtas, ar žmogus buvo teisėtai atleistas iš darbo, ar įmonė įvykdė sutartį, ar valstybės institucija veikė teisėtai, ar žmogus pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“, – teigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisėjų tarybos pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.
Finansų ministerijos nustatytas maksimalus asignavimų limitas teismams kiekvienais 2027–2029 m. sudaro po beveik 121 mln. eurų. Pagal teismų pateiktus ir Nacionalinės teismų administracijos apibendrintus duomenis, 2027 m. liktų nepadengta beveik 35 mln. eurų, 2028 m. – daugiau nei 41 mln. eurų, o 2029 m. – daugiau nei 42 mln. eurų objektyviai pagrįsto finansavimo poreikio. Taigi atotrūkis ne tik išliktų, bet ir didėtų.
Apie būtinybę neatidėliotinai spręsti teismų darbuotojų darbo užmokesčio ir sisteminio finansavimo klausimus 2026 m. birželio 19 d. rezoliucijoje pasisakė ir Visuotinis teisėjų susirinkimas.
Skiria mažiausiai
Lietuvos teismų sistema pagal daugelį veiklos rodiklių yra tarp efektyviausiai dirbančių ES: bylų nagrinėjimo greitis – vienas didžiausių, aukštas skaitmenizavimo lygis ir sprendimų stabilumas, o visuomenės pasitikėjimas teismais yra linkęs didėti. Tačiau nepakankamas finansavimas jau kelia riziką, kad pasiektų rezultatų nepavyks išlaikyti.
Kad tai nėra vien Lietuvos teismų vertinimas, rodo Europos Komisijos išvados. Komisija ne kartą atkreipė dėmesį į nepakankamus Lietuvos teismų žmogiškuosius ir finansinius išteklius, atlyginimų konkurencingumo ir neužimtų etatų problemą. Lietuvos teismams skiriamas finansavimas išlieka vienas mažiausių ES. 2024 m. teisminei sistemai Lietuvoje skirta 65 eurai vienam gyventojui, Liuksemburge – 314 eurų, Vokietijoje – 194 eurai. Baltijos šalių kontekste Lietuva skiria mažiausiai: Latvijoje vienam gyventojui tenka 111 eurų, arba maždaug 70 proc., Estijoje – 86 eurai, arba daugiau nei 30 proc. daugiau lėšų nei Lietuvoje.
Paliečia žmones
Turėdama mažiausią finansavimą Baltijos šalyse, Lietuvos teismų sistema užtikrina aukštą teismų sprendimų stabilumą. 2025 m. buvo apskųsta vos 4,3 proc. teismų sprendimų, o pakeista arba panaikinta – tik apie 1,3 proc. sprendimų. Tačiau geri rezultatai negali būti argumentas teismams skirti biudžetą, nepadengiantį net minimalių poreikių. Priešingai – tai argumentas investuoti į sistemą, kuri jau įrodė savo vertę.
Finansavimo trūkumas pirmiausia paliečia žmones, kasdien užtikrinančius teismų darbą. Nekonkurencingas atlygis apsunkina galimybes pritraukti naujų kvalifikuotų specialistų ir išlaikyti jau dirbančius. 2026 m. apie 12 proc. teismų darbuotojų etatų buvo neužimti. Trūksta ne tik teisėjų padėjėjų ar teismo posėdžių sekretorių, bet ir kitų specialistų.
Ypač jautri padėtis dėl teismo psichologų: iš aštuoniolikos etatų šiuo metu užimti tik dešimt, o paskelbti konkursai neįvyksta. Psichologai dalyvauja itin jautriuose procesuose, susijusiuose su nepilnamečiais, todėl jų trūkumas kelia realią riziką operatyviam jautriausių bylų nagrinėjimui. Ilgainiui darbuotojų trūkumas reiškia didesnį krūvį esamai komandai, mažesnį sistemos atsparumą ir mažesnes galimybes išlaikyti dabartinį bylų nagrinėjimo greitį ir kokybę.
Ryškus skirtumas
Finansavimo problema ypač aiškiai matoma lyginant Baltijos šalių aukščiausiuosius teismus. 2025 m. Latvijos Aukščiausiojo Teismo finansavimas buvo net apie 67 proc. didesnis nei Lietuvos, nors abiejuose teismuose dirba panašus teisėjų skaičius – Lietuvoje 32, o Latvijoje apie 35. Vadinasi, LAT disponuoja gerokai mažesniais ištekliais, nors teisėjų skaičius abiejose institucijose yra panašus.
Dar vienas svarbus rodiklis – kokią visos teismų sistemos finansavimo dalį sudaro aukščiausiojo teismo finansavimas. Lietuvoje Aukščiausiajam Teismui tenka apie 4,9 proc. visos teismų sistemos biudžeto, Latvijoje – apie 9,3 proc., Estijoje – apie 10,1 proc. Tai rodo ne tik absoliutų finansavimo skirtumą, bet ir skirtingą valstybės prioritetą Aukščiausiojo teismo veiklai.
„Žmogui nereikia teismo biudžeto skaičių. Jam reikia žinoti, kad jo teisės nebus pažeistos, jis galės kreiptis į teismą ir sulauks sprendimo per protingą laiką. Šiandien Lietuvos teismai dar dirba gerai. Mano pareiga yra užtikrinti, kad taip būtų ir rytoj“, – sako dr. D. Bublienė.
Naujausi komentarai