Ministro teigimu, RRT išplatintame pranešime siūlomas modelis iš esmės reikštų, kad periodinius leidinius gyventojams pristatytų nebe Lietuvos paštas, o privati siuntų bendrovė – jeigu jai tokia veikla būtų ekonomiškai naudinga.
„O jeigu neapsimokėtų? Kas tada?“ – socialiniame tinkle klausė J. Taminskas.
Jis taip pat sukritikavo tai, kad RRT pranešime buvo įvardyti konkretūs leidiniai. Ministro vertinimu, toks institucijos pasirinkimas primena viešą leidinių gėdinimą ir kelia klausimų dėl nepriklausomos tarnybos pozicijos.
Politikas pabrėžė gerbiantis privataus verslo indėlį, jo kuriamas darbo vietas ir plėtrą, tačiau laikosi nuostatos, kad visuomenei svarbios funkcijos turėtų likti valstybės rankose.
Pasak ministro, kalbama ne tik apie regioninės ir kitos periodinės spaudos išlikimą konkurencinėje kovoje su socialinių tinklų algoritmais. Spausdintų leidinių prieinamumas, jo įsitikinimu, svarbus ir kovojant su dezinformacija bei mažinant skaitmeninę atskirtį.
Tai laisvos, išsilavinusios valstybės kaina.
„Negali juk kiekvienas senjoras naršyti planšetėje“, – rašė politikas.
J. Taminskas RRT vadovei Jūratei Šovienei taip pat pažėrė priekaištų dėl ryšio paslaugų patikimumo. Jo teigimu, tarnyba pirmiausia turėtų pasirūpinti, kad po audrų kai kuriose vietovėse interneto ryšys nedingtų visai savaitei.
Periodinių leidinių pristatymo užtikrinimas, ministro vertinimu, neturėtų būti laikomas našta valstybei.
„Tai laisvos, išsilavinusios valstybės kaina – valstybės, kurioje nė vienas nėra paliktas nuošaly, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar skaitmeninių įgūdžių“, – savo poziciją apibendrino susisiekimo ministras.
Naujausi komentarai