Gegužę bankas prognozavo, kad BVP augs 3,2 procento.
Tuo metu 2027 metų BVP augimo prognozės bankas nepakeitė – jis sulėtės iki 2,1 proc. 2028 metais BVP turėtų augti vėl – iki 2,7 proc., teigiama SEB ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“.
Pasak SEB ekonomisto Tado Povilausko, energetikos kainų šuolis kol kas nepadarė didesnių nuostolių Lietuvos ir pagrindinių šalies eksporto partnerių ekonomikai, tačiau artėjant žiemai išlieka aukšta rizika ir dėl infliacijos, ir dėl ekonomikos aktyvumo.
Kaip pastebi ekonomistas, antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomiką stiprino namų ūkių vartojimas iš atsiimtų antros pakopos pensijų fondų pinigų. Be to, gerokai prisidėjo apdirbamoji gamyba, statybų, transporto sektoriai.
„Apdirbamoji gamyba buvo nustebinęs teigiamas veiksnys pirmąjį metų pusmetį. Manau, kad antrą pusmetį rezultatai bus prastesni. Tai susiję ir su brangesniais energetikos ištekliais, ir su tuo, kad buvo tam tikras užskubintas pirkimas metų pirmoje metų pusėje. (...) Kas tikrai toliau stipriai judės į priekį, tai yra statybų sektorius“, – naujausių prognozių pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.
Jo vertinimu, šiemet Lietuva dar išlaikys lyderės titulą pagal BVP augimą Baltijos šalyse, bet kitąmet jį veikiausiai paverš Estija, atsigaunanti po didelio nuosmukio. SEB prognozuoja, kad Latvijoje 2027 metais BVP didės 2 proc., o Estijoje – 2,8 procento.
Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 5,3 proc. (gegužės prognozė – 5,7 proc.), kitąmet – 3,5 proc., o 2028 metais – 3 procentus.
Pasak T. Povilausko, infliacijos augimui įtakos turi pabrangę energijos ištekliai. Jis pažymi, kad metinės infliacijos pikas dar laukia, rudenį ji turėtų perkopti 6 procentus.
SEB teigimu, nedarbas šiemet sieks 6,7 proc., 2027 metais – 6,8 proc., 2028 metais – 6,7 proc. Tuo metu darbo užmokestis augs atitinkamai 8,5 proc., 7 proc. ir 6,5 procento.
„Darbo rinkoje kol kas yra stabilu, net šiek tiek lūkesčius viršijantys pokyčiai“, – teigė T. Povilauskas.
Namų ūkių vartojimas šiemet sieks 4 proc., 2027 metais susitrauks iki 0,3 proc., o 2028 metais – augs 3 procentais.
T. Povilauskas pažymi, kad per pirmas dvi lėšų atsiėmimo iš antros pakopos pensijų fondų bangas pasitraukė 46 proc. dalyvių, į jų sąskaitas pervesta daugiau negu 3,8 mlrd. eurų. Šių fondų turtas liepos pabaigoje siekė 5,8 mlrd. eurų, o metų pradžioje jis buvo 10,6 mlrd. eurų.
„Kaip ir tikėtasi, labai nedidelė dalis atsiimtų lėšų buvo investuota, o iki metų pabaigos, kaip ir anksčiau tikėtasi, pusė atsiimtų pinigų bus tiesiog išleista“, – sako ekonomistas.
Anot jo, tikėtina, kad santykinai daug žmonių iš kaupimo dar gali pasitraukti 2027 metų paskutinį ketvirtį, o mastas priklausys nuo būsimų valdžios sprendimų. Pasak jo, po kitų etapų vis mažiau lėšų bus skiriama vartojimui.
Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas šiais metais sieks 2,3 proc., vėliau – atitinkamai 2,7 proc. ir 3 procentus.
Naujausi komentarai