Nuo birželio socialinių pašalpų gavėjams šalies valdžia tapo geresnė.
„Jie gali nedirbti, o gauti tiesiog pinigus. Pašalpas“, – sakė Velžio seniūnas Andrius Viržaitis.
Net tris mėnesius pašalpų gavėjai gali turėti neliečiamybę.
„Jeigu asmuo pašalpą gauna pirmą kartą ir mažiau kaip tris mėnesius, jis negali būti pasitelkiamas visuomenei naudingai veiklai“, – aiškino Panevėžio rajono socialinės paramos skyriaus vedėja Virginija Savickienė.
Ar tikrai naujokui nereikia padirbėti už pašalpą?
„Realiai nieko. Po tų trijų mėnesių, kai jie ateina prašyti pašalpos, juos turime nukreipti į Užimtumo tarnybą. Ten irgi visokių paslaugų teikia“, – pasakojo Velžio seniūnas.
„Tris mėnesius pabus Užimtumo tarnyboje, nepatiks jiems kažkas – vėl mėnesį pabus, vėl trims mėnesiams mes juos siunčiame, jie vėl socialines pašalpas gauna ir nieko nedirbs“, – teigė Panevėžio seniūnas Saulius Skrebė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ką sako socialinės paramos skyrius?
„Mums didėja administravimo našta. Įsivaizduokite, atėjo žmogus, mes siunčiame į Užimtumo tarnybą, iš Užimtumo tarnybos jis sugrįžta pas mus, mes ieškome užimtumo programos. Suprantate, gaunasi užburtas ratas“, – aiškino V. Savickienė.
Seniūnai pasipiktinę nauja valstybės politika.
„Kreipia dėmesį į žmogaus teises, į panašius dalykus, bet integracija į visuomenę šituo būdu, kuris buvo iki šiol, buvo tikrai geresnė. Jie bent kiek išlįsdavo iš namų, išmokdavo ir tą patį įrankį valdyti, ir dirbti su juo“, – svarstė A. Viržaitis.
„Iš tikrųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai gal reikėtų pirmučiausia su socialinės paramos skyriumi, su seniūnais, kurie yra arčiausiai tų asmenų ir žino, kaip jiems padėti. O jie nei iš šio, nei iš to sugalvojo tokį įstatymą pakeisti“, – piktinosi S. Skrebė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano atradusi saliamonišką sprendimą.
„Mano nuomone, rastas saliamoniškas sprendimas, kad tris mėnesius tas žmogus, kuris gauna pašalpą, bus rengiamas darbo rinkai, jam bus rengiami motyvaciniai užsiėmimai, kad jis galėtų ieškotis darbo“, – aiškino laikinoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Dar viena nelogiška keistenybė, anot seniūnų, – kad priešpensijinio amžiaus žmonės nuo šiol irgi negali atidirbinėti pašalpų. Nors dirbantiesiems pensinis amžius vėlinamas, pašalpų gavėjams kažkodėl ankstinamas.
„Asmenys, kuriems liko penkeri metai iki pensijos, negali. Gali nebedirbti už pašalpas“, – sakė S. Skrebė.
Iki birželio pašalpų nereikėjo atidirbti neįgaliesiems, sergantiesiems, auginantiesiems vaikus. Atsiradus daugiau atleistųjų nuo darbo, kas už pašalpas dirbs?
„Dabar pavyzdys. Nuo birželio 1 dienos turime 61 prašymą skirti socialinę pašalpą. Iš jų tokių, kuriuos mes galime pasitelkti visuomenei naudingam darbui, buvo tik šešiolika“, – pažymėjo V. Savickienė.
Seniūnų prognozės dar liūdnesnės. Niekas?
„Realiai manau, kad taip. Nes tas žodis sklinda tarp jų ir jeigu kurie truputį susipažinę su sistema, tai jiems išvengti visuomenei naudingos veiklos dabar yra labai paprasta“, – svarstė A. Viržaitis.
Kas gresia seniūnijoms be pašalpų atidirbinėtojų? Apaugti, apželti?
„Mes, seniūnija, tai tikrai visko su 2–3 darbininkais nespėsime padaryti“, – teigė S. Skrebė.
„Kad padėtume jį paruošti darbo rinkai, dar pasakome: „Eik, padirbk už ačiū visuomenei naudingus darbus.“ Tai čia yra išnaudojimas“, – pabrėžė J. Zailskienė.
Iki birželio visi sveiki ir darbingi paramos gavėjai už pašalpas teturėjo atidirbti dešimt dienų per mėnesį po keturias valandas.
(be temos)