Kaip teigia projekto autorius, pataisų tikslas – paskatinti gimstamumą bei pagerinti tokių šeimų gyvenimo sąlygas.
J. Oleko parengtais Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimais siūloma leisti negrąžinti finansinės valstybės paskatos, jeigu per pirmus penkerius metus tokiame būste susilaukia vieno ar daugiau vaikų, todėl nusprendžia jo atsisakyti ir toje pat savivaldybėje pirkti didesnį būstą.
Šeima Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai turėtų pateikti tokį sandorį patvirtinančią notarinę pirkimo–pardavimo sutartį.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad tokia išimtis svarstytina, juolab, kad panašių siūlymų buvo ir ankstesnės kadencijos Seime, tik, pasak jo, tokie priemonė vargu ar paskatins gimstamumą.
„Pirmiausia gimstamumą norėta skatinti teikiant pačias subsidijas jaunoms šeimoms įsigyjant būstus regionuose. Per visą laikotarpį, kiek tokios subsidijos teikiamos, gimstamumas ne augo, o mažėjo. Tad pasiūlymas, kad šeima neprarastų subsidijos keisdama į didesnį būstą, tikrai neturės jokios įtakos gimstamumui“, – BNS teigė parlamentaras.
Pasak jo, didesnė problema ta, kad dabar jaunų šeimų atranka vyksta ne pagal socialinį poreikį.
„Nuo šių pakeitimų neatsiranda daugiau pinigų subsidijoms, neatsiranda daugiau teisingumo skirstant subsidijas, atsiranda tik patogumas tiems, kurie tą subsidiją gavo ir nori neprarasdami jos pasigerinti būstą. Taip pat šie pasiūlymai nepagrįsti jokia situacijos analize – neatskleidžiama, kokiam ratui šeimų tokia išimtis būtų aktuali“, – tvirtino M. Lingė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas demokratas Tomas Tomilinas BNS teigė siūlymui pritariantis ir svarsto, kad galbūt nebūtina reikalauti kitą būstą įsigyti toje pačioje savivaldybėje.
„Galbūt net verta svarstyti, kad jeigu įsigyja (kitą būstą – BNS) kitoje savivaldybėje, tiktai ne didmiestyje – kitoje savivaldybėje, atitinkančioje kriterijus, tai reiškia, kad tai būtų regionas. Jeigu žmogus nusipirko būstą su ta subsidija Kupiškio rajone ir persikėlė į Anykščių rajoną, tai galėtų ir toliau išlaikyti tą subsidiją, nes čia didelio skirtumo nėra“, – BNS kalbėjo parlamentaras.
„Pritariu, jeigu tam yra biudžeto lėšų ir jeigu nenukentės kitos panašios valstybės subsidijos, (...) taip, aš abiem rankom už, nes mums reikia skatinti demografiją regionuose. Ir būtent tam skirta šita programa. Ji yra vienintelė programa socialinėje politikoje, kurioje nėra pajamų testavimo. Ją gauna visos šeimos, jeigu atitinka du kriterijus: kursis regione ir yra jauna šeima“, – pridūrė T. Tomilinas.
Dabar šeimos pagausėjimas nėra pagrindas šeimai pasigerinti būsto sąlygas neprarandant subsidijos. Įstatyme numatyta, kad jeigu per pirmuosius penkerius metus būsto nuosavybės teisė būtų perleista kitam žmogui, subsidija turėtų būti grąžinta valstybei.
Nuo 2025 metų nebesudaromas paramos laukiančių jaunų šeimų sąrašas, o prašymai priimami tik esant finansavimui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai gegužę itin greitai išdalijus visą milijoninę paramą svarstoma šios finansinės pagalbos tvarką keisti.
Jaunoms šeimoms valstybė subsidijuoja pirmąjį būstą, kurio vertė neviršija 120 tūkst. eurų, tačiau suma, pagal kurią apskaičiuojama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.
(be temos)