„Kai mes matome pastarųjų dienų įvykius, kai mūsų sąjungininkai, mūsų kariuomenė gina mūsų piliečius, mūsų oro erdvę nuo įskridusių dronų ar kitų grėsmių, misiją atliekantys kariai turi nedvejoti ir negalvoti apie jokius biurokratinius sprendimus, jie turi (...) eliminuoti grėsmę ir mus visus apsaugoti“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Seimas birželio pabaigoje pritarė Karinės jėgos naudojimo statuto ir Valstybės rezervo įstatymo pataisoms, kurios nustato, kad valstybė atlygina Lietuvos kariuomenės ar NATO sąjungininkų sukeltą žalą, jeigu ji padaroma dėl teisėto karinės jėgos panaudojimo.
„Įstatymas suteikė įgaliojimus panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius arba kitus autonomiškai ar nuotoliniu būdu valdomus objektus, judančius oru, jeigu jų skrydžiai vykdomi nesilaikant bepiločių orlaivių skrydžiams nustatytų sąlygų, apribojimų ar tvarkos, taip pat jeigu jie kelia grėsmę krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos saugumui“, – teigia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Ministrų kabinetas savo ruožtu trečiadienį pritarė žalos dydžio nustatymo ir kompensacijos skyrimo tvarkai.
Minėta tvarka bus pritaikyta tiems atvejams, jeigu į Lietuvą atskrendantys kitų valstybių kariniai dronai būtų numušami ir jų nuolaužos darytų žalą turtui ant žemės.
Vyriausybė įgaliojo KAM nagrinėti prašymus ir priimti sprendimus dėl nurodytos žalos dydžio nustatymo, kompensacijos skyrimo ir žalos atlyginimo.
Ministrų kabinetas taip pat patvirtino žalos atlyginimo tvarkos aprašą.
Dėl kompensacijos į KAM gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat kitos organizacijos.
Prašyme nurodoma žalos atsiradimo data, aplinkybės, pobūdis ir numanomas dydis, taip pat informacija apie gautas ar gautinas draudimo išmokas ir kitas kompensacijas.
Kartu pateikiami žalą pagrindžiantys įrodymai: draudimo sutartys, nuotraukos, vaizdo medžiaga, turto vertintojų ar žalų ekspertų ataskaitos, o patyrus žalą sveikatai – medicininiai dokumentai. Neturtinė žala ar negautos pajamos neatlyginamos.
Prašymą ministerija išnagrinėja per 20 darbo dienų: nustato žalos padarymo aplinkybes, įvertina jos dydį ir priima sprendimą dėl kompensavimo. Jei prireikia papildomų dokumentų, kitų institucijų informacijos ar nepriklausomo žalos vertinimo, šis terminas pratęsiamas.
Kompensacijos mokamos iš KAM skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jei jų nepakanka, skiriamas papildomas finansavimas, o prireikus gali būti naudojamos ir valstybės rezervo lėšos.
Priėmus sprendimą, kompensacija išmokama per 20 darbo dienų, o kai skiriami papildomi asignavimai ar valstybės rezervo lėšos – per 30 darbo dienų nuo jų skyrimo.
Jei žalą padarytų NATO sąjungininkų pajėgos, Lietuva nereikalautų jos atlyginti. Anot KAM, taip valstybė prisiima atsakomybę už teisėto sąjungininkų veikimo Lietuvoje padarinius.
„Tokiu reguliavimu suderinami du principai – užtikrinti gyventojų interesų apsaugą ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos bei NATO sąjungininkų pajėgoms veikti Lietuvoje, kai to reikia valstybės ir kolektyvinei gynybai“, – teigia ministerija.
Kaip rašė BNS, panašius įstatymų pakeitimus, numatančius kompensacijų už karinių veiksmų nulemtų incidentų sukeltus nuostolius tvarką, birželio viduryje priėmė ir Latvijos parlamentas.
Lietuva už 5 mln. eurų pirks optinių stebėjimo įrenginių ir lazerinių taikiklių Ukrainos kariuomenei
Lietuva už 5 mln. eurų iš „Brolis semiconductors“ ketina įsigyti optinių stebėjimo įrenginių ir lazerinių taikiklių, kurie bus skirti Ukrainos kariuomenei.
Vyriausybė trečiadienį leido netaikyti Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatų.
Kaip nurodo KAM, iš Lietuvos įmonės „Brolis semiconductors“ ketinama įsigyti 500 vienetų naktinio matymo monokuliarų „Brolis BPS-14“, 100 vienetų termovizorių „Brolis DATS 3“ ir 1 tūkst. vienetų lazerinių taikiklių „Brolis LP5X“.
KAM paprašė Vyriausybės leisti nevykdyti viešojo pirkimo, nes skelbiant konkursą galimai būtų atrinktas tiekėjas, pateikęs ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą, tačiau nebūtų apsaugoti esminiai nacionalinio saugumo interesai ir uždaviniai.
Pasak ministerijos, konkrečius „Brolis semiconductors“ gaminamus įrenginius ir taikiklius nurodė pati Ukrainos kariuomenė.
„Lietuvoje pagamintų tikslinės gynybos produktų įsigijimas skatins tolesnę šios karinės įrangos gamybą ir vystymą, atitinkamai trumpos tiekimo grandinės leis užtikrinti, kad tiekimas Lietuvos teritorijoje būtų patikimas, efektyvus ir nenutrūkstamas net ir karo ar nepaprastosios padėties atveju, tokiu būdu užtikrinant esminius (...) nacionalinio saugumo interesus“, – rašoma projekto teikime.
Termovizinio stebėjimo ir taikymosi įrangos paskirtis – leisti per itin trumpą laiką aptikti priešo karių šilumos pėdsaką net ir visiškoje tamsoje, esant dūmų uždangai ar rūkui. Šis gebėjimas stebėti priešo personalo ir technikos šiluminį pėdsaką suteikia informacijos, kurios plika akimi pamatyti neįmanoma.
Termoviziniai stebėjimo prietaisai užtikrina, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų žvalgyba laiku pastebės priešo pajėgas ir sunaikins priešą.
Pasak ministerijos, naktinio matymo monokuliarai yra būtini Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, nes užtikrina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų galimybę atlikti nakties meto karines operacijas, tai suteikia taktinį pranašumą prieš priešo pajėgas.
„Ir, priešingai, priešas turi taktinį pranašumą tuo atveju, jei Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi naktinio matymo prietaisų. Šitas pajėgumas leidžia rengti netikėtas kontratakas, efektyvina žvalgybos darbą ir ginkluotųjų pajėgų orientavimąsi nakties metu“, – nurodo KAM.
KAM teigimu, taikyti išimtį nevykdyti viešųjų pirkimų leidžia sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytos aplinkybės, kad kiekviena valstybė narė gali imtis priemonių, kurias mano esant būtinas apsaugoti gyvybiniams savo saugumo interesams, susijusiems su ginklų, amunicijos ir karinės paskirties medžiagų gamyba ar prekyba.
Kaip rašė BNS, Lietuva yra įsipareigojusi Ukrainai kasmet teikti saugumo ir gynybos paramos už 0,25 proc. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP).