Kaip BNS pranešė ministerija, LTOU toliau taikys skatinimo programas siekiant pritraukti oro vežėją skraidinti Londono kryptimi. Tuo metu bendrovė BNS konkrečiai neatsakė teigdama, jog koncentruojasi į „komercinį darbą“ su avialinijomis.
„Tikimasi, kad naujas konkursas galėtų būti skelbiamas artimiausiu laikotarpiu, kai Lietuvos oro uostai dar kartą įvertins rinkos ir keleivių srautų situaciją, maršruto verslo potencialą bei oro bendrovių susidomėjimą, nes tokiu tikslu ir buvo padidintas įstatinis kapitalas LTOU“, – komentare BNS teigė ministerija.
BNS rašė, kad balandį LTOU kapitalas padidintas 3,2 mln. eurų, o tai užtikrins trijų svarbių krypčių – Vilnius–Hamburgas, Vilnius–Lisabona ir Vilnius–Diuseldorfas – tęstinumą bei leis atidaryti naują kryptį į vieną iš trijų Londono oro uostų.
Portalas „Verslo žinios“ neseniai skelbė, jog konkursas buvo sustabdytas, nes jame sulaukta tik vieno dalyvio, kurio verslo planas skraidinti į Gatviką „neužtikrina maršruto ekonominio tvarumo“.
Savo ruožtu LTOU Skrydžių vystymo skyriaus vadovė Rūta Sinkevičiūtė BNS teigį, kad šiuo metu vertinami ankstesnės atrankos rezultatai, bendraujama su oro bendrovėmis ir ieškoma galimybių „plėsti susisiekimą komerciniais būdais“.
„Oro bendrovės priimdamos sprendimus dėl naujų maršrutų vertina ne tik keleivių paklausą. Sprendimui įtakos turi maršruto pajamų potencialas, veiklos kaštai, konkurencinė aplinka, konkrečios krypties vieta bendrame bendrovės maršrutų tinkle, taip pat galimybės efektyviausiai panaudoti turimus orlaivius ir kitus resursus“, – komentare BNS teigė R. Sinkevičiūtė.
Be to, anot jos, oro bendrovių sprendimus veikia ir ekonominis neapibrėžtumas dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose: „Vienas iš tiesiogiai aviacijos sektorių veikiančių veiksnių – išaugusios degalų kainos, kurios, nors pastaruoju metu kiek stabilizavosi, vis dar išlieka aukštos.“
Pasak LTOU, prieš neįvykusį konkursą LTOU buvo pasirengusi prisiimti dalį finansinės rizikos, susijusios su naujo maršruto pradžia, tačiau net ir tuomet didžioji dalis potencialių vežėjų nematė pakankamo komercinio pagrindo pradėti skrydžius.
„Todėl šiuo etapu koncentruojamės į tolesnį komercinį darbą su oro bendrovėmis ir stebime, kaip keičiasi šios krypties potencialas bei vežėjų planai (...) Maršrutų plėtra pirmiausia remiasi nuolatiniu komerciniu darbu su oro bendrovėmis – rinkos ir keleivių srautų analize, konkrečių maršrutų verslo potencialo pristatymu, derybomis ir oro bendrovių tinklo plėtros planų derinimu“, – BNS teigė bendrovė.
Kaip rašė BNS, LTOU ir Lenkijos oro bendrovė „LOT Polish Airlines“ sutarė nuo šių metų kovo pabaigos naikinti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Sičio, nes maršrutas buvo nuostolingas. Jis buvo paremtas rizikos pasidalijimo partnerystės susitarimu. Neoficialiomis BNS žiniomis, kasmet šio maršruto nuostoliai siekė milijonines sumas.
Šiuo metu tiesiogiai iš Vilniaus į toliau nuo Londono esančius Lutono arba Stanstedo oro uostus skraidina „Wizz Air“ ir „Ryanair“.
LTOU duomenimis, tarp Vilniaus ir Londono vyksta 19 tiesioginių skrydžių per savaitę, o bendrai iš Lietuvos – 42. Londoną jungiamaisiais skrydžiais galima pasiekti per Varšuvą, Frankfurtą, Briuselį, Kopenhagą, Amsterdamą.
Naujausi komentarai