„Artimiausiu metu pateiksim įstatymo projektą, kuriame detaliai numatysim šituos dalykus (šešėlio mažinimo planą – BNS)“, – po susitikimo su šalies prezidentu penktadienį sakė T. Valys.
Pasak jo, netinkamai mokesčius mokantys verslai galėtų būti viešinami, taip pat būtų keičiamas tokių įmonių teisinis statusas.
„Jie gali būti paviešinami kaip turintys galimų nemokestinių priemonių. Taipogi gali keistis jų teisinis statusas. Bet nesinori per daug nugąsdinti ir sukelt panikos, nes norime išgryninti galutinai tas formuluotes, kad jos nekeltų abejonių ir be reikalo neišgąsdintų sąžiningai mokančių mokesčius“, – sakė T. Valys.
„Statuso pakeitimas duomenų bazėse galėtų jau padėti apsispręsti kai kurioms įmonėms priimti tam tikrus veiksmus, kurie mums nebekeltų abejonių dėl mokesčių galimo vengimo. Bet mes atskirą teisės akto projektą pateiksime dar iki kito mėnesio vidurio“, – teigė jis.
Kaip penktadienį pranešė Finansų ministerija, siekiama 2026–2027 metais pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį sumažinti iki 10 proc., o 2028 metais – iki 9 procentų.
Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius po susitikimo žurnalistams teigė, kad ministerijos siūlomos priemonės labiau diferencijuotų mokesčių vengiančias įmones ar įstaigas, joms galbūt nebesuteikiant tam tikrų valstybės paslaugų, kol jos vėl drausmingai mokės mokesčius.
T. Valio teigimu, yra identifikuoti sektoriai, kuriuose šešėlis didžiausias, be to, dėmesys bus skiriamas elektroninei ir tarptautinei prekybai. Jis neįvardijo konkrečių sektorių, tačiau naujasis Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Martynas Endrijaitis yra sakęs, kad didesnis šešėlis yra prekyboje, statyboje, turizme, apdirbamojoje pramonėje.
Pasak finansų ministro, sparčiau kovojant su šešėliu kartu norima kuo labiau palengvinti mokesčių mokėjimą sąžiningiems verslams, skatinti „savanoriško mokesčių mokėjimo kultūrą“.
„Nėra kažkoks masinis nusiteikimas bausti į priekį, bet būtent noras labiau per šitas priemones skatinti sąžiningai mokančius mokesčius ir tokiu būdu pasiekti rezultatą“, – pabrėžė T. Valys.
VMI vadovas penktadienį teigė, kad inspekcija kovoja su deklaruojančiais mažesnius pardavimus – dėl to biudžetas surenka mažiau PVM, taip pat su piktnaudžiaujančiais 0 proc. PVM lengvata, kai prekės eksportuojamos į ES ar trečiąsias šalis.
„Matome duomenis, kokie yra Lietuvoje, ir matome duomenis, kokie yra pateikiami kitose Europos Sąjungos valstybėse, ir įžvelgiame tam tikrus neatitikimus“, – po susitikimo Prezidentūroje žurnalistams sakė M. Endrijaitis.
Be to, pasak jo, fiksuojama daug atvejų, kai įmonės ar fiziniai asmenys gauna beveik 45 tūkst. eurų metinių pajamų, kai nuo šios ribos privalėtų registruotis PVM mokėtoju, tačiau ribos neviršija.
Ministras E. Grikšas siūlo didinti PVM mokėtojo ribą, NPD
Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, viena priemonių mažinti šešėlį galėtų būti PVM mokėtojo ribos didinimas nuo 45 tūkst. iki 70 tūkst. eurų – tai leistų smulkiajam verslui augti be papildomos PVM administravimo naštos ir sumažintų galimybę kelti kainas vartotojams.
Prognozuojama, kad dėl šios priemonės bent tūkstantis verslų kasmet deklaruotų papildomai apie 16 mln. eurų apyvartos, pranešė ministerija.
Pasak M. Endrijaičio, VMI ketina kovai su šešėliu plačiau naudoja dirbtinį intelektą, kuris padeda nustatyti PVM sukčiavimo atvejus analizuodamas, kurių įmonių pridėtinė vertė yra mažesnė, palyginti su panašiomis to regiono ar dydžio įmonėmis. M. Endrijaičio teigimu, tai iki šiol padėjo į biudžetą papildomai surinkti apie 1,3 mln. eurų.
E. Grikšas taip pat siūlo didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) – tai paspartintų mažas ir vidutines darbo pajamas gaunančių žmonių atlyginimo augimą „į rankas“ ir taip sumažintų šešėlį.
„Paskaičiuota, kad NPD padidinus nuo 747 iki 1 tūkst. eurų per mėnesį darbuotojui, kuriam būtų taikomas visas maksimalus NPD, mokėtinas GPM sumažėtų apie 50,6 euro per mėnesį arba apie 607 eurų per metus“, - teigia ministerija.
Dar viena priemonė mažinti šešėlinę ekonomiką – patobulintas „Virtualus buhalteris i.APS”, kuris supaprastintų apskaitą verslui: jam nebereikėtų rankiniu būdu perrašinėti apskaitos duomenų, registruoti pajamų, sekti atsiskaitymų, skaičiuoti mokesčių ar papildomai pildyti deklaracijų.
Dėl šios patogios VMI skaitmeninės sistemos bent 50 tūkst. jos aktyvių naudotojų atneš iki 24 mln. eurų naudos.
Ministerijos skaičiavimais, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje gali siekti apie 6,2 mlrd. eurų per metus.
Pastaraisiais dešimtmečiais visos Vyriausybės bandė mažinti šešėlinę ekonomiką, bet didelio proveržio čia taip ir nepasiekta.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra sakęs, jog naujos valdančiosios daugumos pažadams įgyvendinti lėšų bus ieškoma valstybės biudžete, kurį, tikimasi, papildys pajamos iš ekonomikos augimo ir šešėlio mažinimo.
Trečiadienį jis pareiškė, kad „reikia kovoti su šešėliu“, nes grynaisiais pinigais atsiskaitoma įvairiose srityse ir jų cirkuliacija yra pakankamai didelė.
M. Endrijaitis liepos pabaigoje teigė, kad viena pagrindinių jo veiklos krypčių bus šešėlinės ekonomikos mažinimas. Jis žadėjo kasmet analizuoti šešėliui jautriausius verslo sektorius, labiau tikrinti apskaitos paslaugas teikiančias buhalterines bendroves.
BNS rašė, kad VMI pastarąjį dešimtmetį pradėjus taikyti naujas šešėlio mažinimo priemones, PVM atotrūkis šalyje mažėjo maždaug perpus. Remiantis Europos Komisijos prognozėmis, 2024-ųjų PVM atotrūkis sieks 13,2 proc., kai 2015 metais jis siekė 26,9 procento.
Naujausi komentarai