„Nacionalinio saugumo strategija turėtų būti, manau, tas dokumentas, pagrindinis, kadangi juo vadovaujasi visa šalis, visa valstybė ir, be abejo, po 2030 metų ne mažiau kaip 5 proc. nuo BVP turėtų būti skiriama valstybės saugumo poreikiams, kadangi mes turėsime ne tik toliau modernizuoti Lietuvos kariuomenę, bet ir išlaikyti jau įsigytą techniką, karių padidėjimą ir naujai sukurtą infrastruktūrą. Tai reiškia, kad našta nemažės, o kai kuriais atvejais ir didės“, – Medininkuose penktadienį BNS sakė R. Kaunas.
Prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Vaidas Augustinavičius yra teigęs, kad dėl gynybos finansavimo po 2030 metų galėtų susitarti ir politinės partijos.
Savo ruožtu premjeras Mindaugas Sinkevičius šią savaitę teigė stebintis šias viešojoje erdvėje vystomas diskusijas, tačiau, anot jo, prieš priimant sprendimą dėl partijų susitarimo turi būti įvertinti ir po dviejų metų vyksiantys Seimo rinkimai.
Tuo metu R. Kaunas, paklaustas apie partijų susitarimą, nurodė, kad pagrindinis ir svarbiausias dokumentas turėtų būti Nacionalinio saugumo strategija.
„Nacionalinio saugumo strategija ir yra tas sutarimas, nes už jį balsuojama yra Seime ir visos partijos, kaip ir turėtų pritarti tam dokumentui. Jeigu matysime poreikį papildomam susitarimui, tai mes tikrai tam neprieštaraujame, sakykime, bet svarbiausia iš esmės, kad tie susitarimai neliktų tik tekstu dokumentuose, o tai virstų į realius skaičius“, – aiškino ministras.
BNS skelbė, kad kovą Seimas ėmėsi svarstyti atnaujintą šeštąją Nacionalinio saugumo strategiją, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas pasirengimui valstybės gynybai karinės agresijos atveju.
Dokumente konstatuojama, kad Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui kyla egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusija iki 2030 metų gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO.
Šiuo metu galiojanti Nacionalinio saugumo strategija buvo patvirtinta 2021 metais. Ji atnaujinama periodiškai, atsižvelgiant į geopolitinės aplinkos pokyčius.
Be kita ko, R. Kaunas teigė, jog kitąmet viliasi didesnio nei šiemet gynybos biudžeto, tačiau dėl to dar vyksta diskusijos.
„Eurų dalimi biudžetas bus didesnis, kadangi mūsų ekonomika auga. Dabar kiek tai procentine išraiška sudarys, ar bus 5,38 proc., ar daugiau kažkiek, ar šiek tiek mažiau, tai šiuo metu vyksta diskusijos ir vėlgi tai bendras visos Vyriausybės sprendimas ir darbas. (...) Mano interesas yra, kad biudžetas būtų maksimaliai optimalus ir norėtųsi didesnio negu šiais metais“, – pabrėžė jis.
BNS skelbė, kad NATO šalys, spaudžiamos Amerikos ir susidūrusios su padidėjusia grėsme iš Rusijos, įsipareigojo iki 2035 metų padidinti nacionalinius gynybos biudžetus iki 5 proc. BVP.
Pagal šį susitarimą 3,5 proc. BVP turi būti panaudota kertinėms gynybos reikmėms, o dar 1,5 proc. BVP – kitoms su saugumu susijusioms išlaidoms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties keliams, kibernetiniam saugumui.
Šiuo metu Lietuvos vadovai yra sutarę iki 2030 metų krašto apsaugai skirti 5–6 proc. BVP. Šis finansavimas yra susietas su tikslu išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją ir priimti Vokietijos brigadą.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. BVP, apie 4,8 mlrd. eurų.
Naujausi komentarai