Minimalios algos statistika pribloškė, tačiau yra vienas „bet“

Ar Vilniuje įmanoma išgyventi iš 850 eurų per mėnesį?

„Ne“, – juokėsi moteris.

„Tada mažiau skirtum drabužiams, mažesnė dalis liktų kitoms išlaidoms, emociniam laisvalaikiui. Į barus ir kavines neitum, kavos mieste nebegertum“, – sakė vyras.

„Kažkaip gal prasisukčiau, bet vargu. Ta prasme, skamba sunkiai“, – svarstė praeivis.

Tokia šiuo metu yra minimali alga Lietuvoje – apie 850 eurų lieka atskaičius mokesčius.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Žmogus, kai pradeda dirbti, dažnai net nesutinka pradėti dirbti už minimalią algą, nes argumentai dažnai būna tokie: Vilniuje dideli pragyvenimo kaštai, ypač jeigu butas yra nuomojamas“, – teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė.

Nedaug, tačiau tiek uždirbančių žmonių yra ir didmiesčiuose.

„Apie 2–3 procentus visų apdraustųjų tuose didžiuosiuose miestuose sudaro žmonės, kurie uždirba minimalią mėnesio algą“, – aiškino „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Kol vieniems matematika nesusiveda, kiti aiškina, jog sostinėje prasisuka ir su dar mažesne suma.

„Na, kiek čia ta mano pensija... Virš šešių kažkur...“ – sakė vilnietė.

Ir neva neturi kuo skųstis.

„O ką? Apsirengti turiu kuo, batai suplyšta – nusiperku. Na, ir kam daugiau išlaidauti? Šuniukų neturiu, katytės neturiu, va, balandžius kartais ir aš palesinu“, – pasakojo vilnietė.

„Jeigu mes, pavyzdžiui, paimtume šildymo kainas, tai jūs nustebsite – Vilniuje šildymas yra vienas pigesnių. Kita vertus, mažmeninės prekybos tinkluose, kur apsiperka didžioji dalis žmonių, nesvarbu, ar tai yra Pakruojis, ar Vilnius, prekė kainuos tiek pat“, – pažymėjo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Anot „Sodros“, daugiausia minimalią algą uždirbančių žmonių yra ten, kur mažiausias vidutinis atlyginimas. Pavyzdžiui, Pagėgių, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse.

„Tas minimalus atlyginimas man išvis yra kažkokia abstrakcija. Žmonės dirbtų ir uždirbtų, nereikėtų tų minimalių. Na, pagal uždarbį... O dabar minimalus atlyginimas ne visada atspindi, ką žmogus padaro“, – svarstė moteris.

Eurostatas skelbia, kad lietuviams dejuoti nėra ko.

Pagal naujausius duomenis Lietuva patenka į dešimtuką šalių, mokančių didžiausią minimalų darbo užmokestį Europoje. Lietuva yra devinta iš 22 šalių ir lenkia Lenkiją, Kroatiją, Rumuniją, Portugaliją bei Graikiją.

Didžiausią minimalią algą gauna Liuksemburgo gyventojai – beveik 2800 eurų.

„Jeigu jūs paimtumėte neto minimalią algą, tai pamatytumėte, kad Estijoje neto minimali alga yra maždaug 20 eurų didesnė negu Lietuvoje. Tai reiškia – tai, kas lieka žmogui į rankas“, – aiškino A. Bartkus.

O Estija į dešimtuką nė nepatenka.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pasirodo, oficiali statistika yra gerokai pagražinta. Lyginami nepalyginami dalykai – tai, ką lietuviai uždirba popieriuje, su tuo, ką kitų šalių darbuotojai gauna į rankas.

„Kitaip tariant, čia yra anabolinių steroidų prisirijęs kultūristas. Jūsų ekonomika ir jūsų šalis nė iš tolo negali lygintis ir pretenduoti būti tarp tų TOP 10 valstybių, esančių Europos Sąjungoje“, – komentavo A. Bartkus.

„Tai sudaro tokį gražesnį vaizdą, bet iš tiesų mūsų finansinė padėtis tikrai nėra pati geriausia. Man atrodo, kad, būdami dugne su visais atlyginimais, šiandien mes pakankamai sparčiai kylame ir toliau turime kilti“, – teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Kita vertus, per pastaruosius penkerius metus minimali alga Lietuvoje padidėjo beveik 80 procentų.

„Kai mes išgirstame, kad kilo vidutinė alga ar ruošiamasi kelti minimalią algą, tarp darbuotojų visada atsiranda tokių kalbų: o kiek mums?“ – pasakojo A. Maldutytė.

O tada darbdaviai priversti didinti algas ir kitiems. Kitaip labai sumažėtų skirtumas tarp kvalifikuotų ir nekvalifikuotų, naujų ir patyrusių darbuotojų atlyginimų.

„Mano asmeniškai ne, nekyla taip sparčiai kaip minimali alga, bet aš iš investavimo susikuriu sau didesnes pajamas“, – sakė vyras.

J. Elinsko / ELTOS nuotr.

Už minimalų atlygį Lietuvoje dirba apie 26 tūkst. žmonių.

„O jei prie jų pridėtume žmones, uždirbančius dar šiek tiek daugiau, bet mažiau nei 1000 eurų į rankas, tai būtų 195 tūkstančiai žmonių“, – skaičiavo M. Kozič.

Tačiau valstybės kišimasis labiau primena bėgimą vietoje.

„Kuomet kyla pragyvenimo lygis, tarp jų ir pajamos, tai prisideda prie infliacijos efekto“, – aiškino finansų ministras Taurimas Valys.

Padidėjus minimaliam atlyginimui, iš paskos auga ir kainos. Todėl realios naudos – kur kas mažiau, nei nurodoma deklaracijose apie socialinę politiką.

„Tas minimalus atlyginimas – tai kažkokia pašalpa... O ji žemina žmogų“, – svarstė moteris.

„Aš tiesiog iš principo esu prieš aiškinimą žmonėms, kiek tu turi mokėti kitiems. Ta prasme, tai yra paklausos ir pasiūlos dalykas“, – sakė praeivis.

Kai kuriose Europos šalyse nustatytos minimalios algos apskritai nėra. Pavyzdžiui, Danijoje, Italijoje, Austrijoje, Suomijoje ir Švedijoje.