Lietuvos gynybos pramonė: vystome ar perkame?

Kur esame šiandien?

Pasaulyje sparčiai vystosi gynybos technologijos, Lietuva stengiasi neatsilikti. Šia tema pilietiškumo festivalyje „Atsparūs“ diskutavo šalies verslo lyderiai, visuomenininkai ir sprendimų priėmėjai.

Šiandien šalyje registruota 85–90 gynybos pramonės sektoriuje veikiančių įmonių. Aktyvių ir bendradarbiaujančių su tarptautinėmis bendrovėmis – apie 30. Sektoriaus generuojamos pajamos, prognozuojama, šiemet jau viršys 1 mlrd. eurų, bet, kaip sako BOD Group aukštųjų technologijų įmonių grupės įkūrėjas ir savininkas bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, – tai tik pradžia.

Jo vertinimu, Lietuvos verslas šiuo metu smarkiai orientuotas į įvairias dronų ir antidronines sistemas, panašia kryptimi veikia ir kitų šalių gamintojai.

„Manau, kad mūsų išskirtinumo šiandien nėra, ir tai yra gerai, nes mes visi startuojame nuo to paties puslapio. Kitų šalių, kurios šitose srityse būtų labai stipriai nuėjusios į priekį, nelabai yra. Manau, mes tikrai galime išvystyti teisingas elektronines kovos, skaitmenos technologijas, kurios dabar yra būtinos būtent čia. Juo labiau kad su lazeriais esame tikrai nuėję toli, – svarsto V. Janulevičius. – Deja ar ačiū Dievui, bet naujas karas yra daugiau susijęs su elektronika, naujosiomis technologijomis.“

Nepaisant technologijų įsigalėjimo, jo manymu, šiandien Lietuvai labiausiai trūksta vietinių chemijos, sprogmenų gamyklų, tačiau gali būti, kad per kelis metus jų padaugės: „Aplink susikurtų ir į minų, dronų poreikius orientuotas klasteris, nes jiems reikia įvairių sprogmenų.“

„Visada kalbėjome, kad Lietuva bus stipri elektroninės kovos, modernių priemonių rinkoje, bet žvelgiant iš šiandienos taško matyti, kad gali būti, jog ir dalis tam tikros amunicijos bus pagaminta Lietuvoje“, – neatmeta V. Jaunulevičius.

Lietuvos krašto apsaugos viceministrė Vitalija Zumerienė, atsakinga už gynybos ir saugumo pramonės vystymą šalyje, akcentuoja, kad Lietuvos kariuomenė, kaip ir daugelis kitų ES šalių kariuomenių, investuoja į naujausias technologijas, t. y. dronus, antidronines sistemas, įvairias kovos priemones prieš skraidančius ar žeme važiuojančius autonominius įrenginius.

„Taip pat investuojame į gebėjimą Lietuvoje aptarnauti, vykdyti sunkesniųjų sistemų ir operacinių pajėgumų remontą. Labai svarbi trumpoji tiekimo grandinė. Jeigu vis dėlto Lietuvoje išauš diena X, mes turėsime galimybę ir konstruoti, ir remontuoti vietoje. Kalbame tikrai ne tik apie suomių „Patria“, kalbame ir apie švedų CV90, ir apie kitas sistemas ir tankus, kur link juda Lietuvos pramonė, įtraukdama lietuviškąjį verslą“, – teigia V. Zumerienė.

Ji tikina, kad Lietuvos kariuomenė yra atvira dialogui su šalies verslo atstovais: „Lietuvos kariuomenė ir mes kviečiame įmones kurti, kartu investuoti, technologiškai stiprinti tam tikrus sprendimus. Ir, žinoma, mūsų pagrindinių investavimo krypčių srityse kurti tai, kas tikrai būtų paveiku, atgrasytų ir turėtume ne tik ekonominį atsparumą, bet ir atsparumą kovai.“

Vidmantas Janulevičius / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Prioritetas – vietos verslas

Gegužę užbaigtas dalies „Brolis Defence Group“ akcijų pardavimo sandoris buvo didžiausias Baltijos šalių gynybos pramonės istorijoje. Nuo šiol 60 proc. Vilniuje įsikūrusios „Brolis Defence Group“ akcijų valdo Danijos privataus kapitalo fondas „Etna“, o kitus 40 proc. pasidaliję broliai Dominykas, Kristijonas ir Augustinas Vizbarai.

Diskusijoje A. Vizbaras neslėpė, kad link strateginės partnerystės su tokio kalibro užsienio kompanija eita 15 metų. Sukurti sėkmės istoriją nebuvo paprasta – brolių Vizbarų sukauptos aukščiausios klasės mokslinės žinios ir tyrimai puslaidininkių bei lazerių srityse buvo paverstos praktika, o tai pritraukė viso pasaulio gynybos pramonės lyderių dėmesį.

A. Vizbaro vertinimu, kol kas Lietuvoje tėra tik gynybos pramonės užuomazgos, tačiau jis išskiria dvejopos paskirties – civilinę ir karinę – pramonę, kuri Lietuvoje užima reikšmingą vietą. „Lietuva yra pramoninė šalis, ši pramonė sukuria apie 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo požiūriu tikrai atrodome stipriai, panašiai kaip Čekija“, – sako aukštųjų technologijų įmonių grupės „Brolis Group“ bendrakūris.

94 proc. startuolių Lietuvoje ir Baltijos šalyse neišgyvena ne todėl, kad neturi gerų idėjų, o todėl, kad mūsų kapitalo rinka yra sekli.

„Tačiau, kalbant apie grynąją gynybos pramonę, dabar dominuoja startuoliai ir jiems dar reikės įrodyti savo konkurencingumą ne tik Lietuvos, bet ir didesnėje Europos ar NATO rinkoje. Nematau kito kelio, Lietuva yra per maža valstybė, kad galėtų sau leisti technologijas, kurios už mūsų sienų yra nekonkurencingos“, – pabrėžia jis.

Kokybiškai technologijai reikalinga gili kompetencija, gera idėja. „Savo nišos versle atradimas yra tikrai didžiulė sėkmės recepto dalis. Dabar matau, kad ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje yra dronų karštinė. Nuvažiavę turbūt į bet kurios šalies gynybos parodą, pamatysite, kad ten yra bent 30 kompanijų, kurios gamina vienokius ar kitokius bepiločius. Mano požiūriu, praeis keleri metai ir iš jų liks turbūt vienetai, o Europos kontekstu tokių konkurencingų žaidėjų reikia gal daugiausia penkių. Tokia žiauri kova tikrai įvyks, bet tai turi ir gerą aspektą – tie, kurie išgyvens, tikrai kurs konkurencingą produktą“, – neabejoja A. Vizbaras.

Lietuvai reikėtų dėti visas pastangas, kad bent viena iš šių penkių hipotetiškai Europos rinkoje įsitvirtinsiančių įmonių būtų lietuviška. „Tam potencialo turime, mūsų inžinerinė pramonė yra pakankamai stipri. Mūsų visuomenės požiūris į gynybą yra stiprus, galime pritraukti talentingų darbuotojų. Tai yra geri faktoriai. Galbūt pasigesčiau strategijos ir aiškumo, ilgalaikiškesnio mąstymo, kaip viską realizuoti“, – sako A. Vizbaras.

Jis iš esmės antrina viceministrei V. Zumerienei – per penkiolika „Brolis Group“ veiklos metų kariuomenė tapo daug atviresnė: „Šiandien tikrai ginčyčiausi su bet kuo, kas sakytų, kad joje neįmanoma testuoti savo produktų ir pan. Yra ir oficialūs keliai, ir tai yra noriai daroma.“

Turbūt sudėtingesnė situacija yra su tam tikrų paskatų vietiniams gamintojams kūrimu ir prieinamumu. „Tai vyksta visoje ES, nuo Belgijos, Danijos, Švedijos, Suomijos. Neseniai grįžau iš Kanados. Tų šalių strategijose yra trys punktai: kurti, bendradarbiauti, pirkti. Lietuvoje, bijau, kad šiandien pirmiausia perkame, o kūryba yra gal trečioje vietoje. Manau, kad tai turi keistis, daug pinigų skiriame gynybos segmentui: 5 proc. nuo BVP yra labai didelė pinigų suma Lietuvai, todėl tikrai reikia žiūrėti, kad maksimali tų pinigų dalis ir liktų Lietuvoje. Tai turi būti prasmingai leidžiami pinigai“, – dėsto A. Vizbaras. Pasak jo, viešuosiuose pirkimuose taip pat pirmenybė turėtų būti teikiama šalies gamintojams.

Greitis: diskusijos dalyviai akcentuoja, kad gynybos technologijų vystymosi tempas – milžiniškas. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Technologinis šuolis

Visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius daug laiko praleidžia Ukrainos fronte ir analizuoja, kaip greitai vystosi karui aktualios technologijos, kaip keičiasi karybos doktrina.

„Kalbant apie Ukrainą, pastaraisiais metais viskas krypsta link automatizuotų, autonomiškų technologijų. Pastarojo pusmečio Ukrainos laimėjimai pasiekti būtent dėl robotizacijos, kad būtų kuo daugiau autonomijos ir žmogui būtų keliamas kuo mažesnis pavojus“, – pasakoja jis.

Karo lauke pokyčių tempas – greitas. Pavyzdžiui, jei plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje Š. Jasiukevičius gana saugiai jausdavosi nuo kontakto linijos būdamas 5 km atstumu, dabar vadinamoji žudymo zona išsiplėtė iki 30 km.

„Rugsėjį buvau Pokrovsko kryptyje, tada mums krovinius pristatydavo automobiliai. Gruodį jau buvo tik antžeminiai robotai, o Kramatorsko kryptimi vasarį logistika organizuota skraidančiais robotais, kurie valdomi „Starlink” palydoviniu ryšiu ir gali beveik ergonomiškai atskristi. Visa logistikos grandinė organizuojama taip, kad viską būtų įmanoma padaryti su bepilotėmis skraidyklėmis. Pvz., jeigu skraidinamas koks nors generatorius, jis gali sverti 20 kg: viskas organizuojama 20 kg konteineriukais”, – apie technologinę pažangą karo lauke pasakoja Š. Jasiukevičius.

Augustinas Vizbaras / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Kapitalo problemos

V. Janulevičius mano, kad šiandien jauno ir kryptingo verslo vystymui labiausiai trūksta prieigos prie kapitalo, patrauklesnių paskolų sąlygų.

2023–2024 m. nemažai startuolių puolė gaminti tai, ką jautė esant reikalingą Ukrainai ar gynybai, bet dabar rinkos dalyviai liudija virsmą: kai kurios stiprios verslo komandos neišgyvena – net ir tos, kurias pasiekia pirmosios investicijos per viešuosius pirkimus.

„94 proc. startuolių Lietuvoje ir Baltijos šalyse neišgyvena ne todėl, kad neturi gerų idėjų, o todėl, kad mūsų kapitalo rinka yra sekli. Pradžiai gal užtenka priemonių, kurios suteikia įmonėms paspirtį augti, bet vidutiniam augimui pritrūksta kapitalo. Tokiu būdu, pavyzdžiui, JAV startuoliai aplenkia mus, nors mūsų idėjos ne blogesnės ir net kai kuriais atvejais gali pirmauti“, – sako V. Janulevičius.

Anot V. Zumerienės, mažesnės šalies įmonės – prioritetas. „Pirmiausia, pritraukiant tarptautines įmones į Lietuvą, tikslas yra, kad stiprėtų mūsų mažesnės įmonės ir jos būtų visiškai įtrauktos į gamybines ir tiekimo grandines. Kalbu ne tik apie gynybos pramonę, bet ir apie įvairią apdirbamąją gamybą, kuri yra reikalinga tam, kad gimtų galutinis produktas. Tai yra viena iš stambesnių krypčių, kuria tikrai į Lietuvą ateina nemažos investicijos, jos yra skaičiuojamos dešimtimis milijonų eurų. Vadinasi, toje rinkoje pradeda žaisti ir mūsų metalo apdirbimas, plastikas, elektronika ir kiti dalykai“, – dėsto krašto apsaugos viceministrė.

Jau antrą kartą startuoja „MILInvest“ – specializuotas Lietuvos gynybos ir saugumo inovacijų fondas, kurį finansuoja valstybė. Jis teikia kapitalą pažangiam dvejopos paskirties technologijų verslui. V. Zumerienės aiškinimu, tai yra rizikos kapitalo fondai, kurie bus administruojami, o juose pirmuosius žingsnius finansiškai galės žengti tiek tos įmonės, kurioms reikia pirmosios akceleracijos, tiek tos, kurios jau turėtų plėsti savo gamybą, kad įvykdytų vieną ar kitą didesnį užsakymą.

Dronai, antidroninės sistemos, įvairus įrangos aptarnavimas ir dalinis montavimas yra prioritetai. Dar investuosime ir į jūrų technologijas. Amunicija, sprogmenys taip pat yra sritis, į kurią dabar reikėtų investuoti.

„Tikrai komunikuojame verslui, kur mes norime investicijų, kur norime matyti pažangą ir pačią didžiausią vertę, kurią gali sukurti mūsų technologijų įmonės. Kaip jau minėjau – dronai, antidroninės sistemos, įvairus įrangos aptarnavimas ir dalinis montavimas yra prioritetai. Dar investuosime ir į jūrų technologijas. Amunicija, sprogmenys taip pat yra sritis, į kurią dabar reikėtų investuoti – jeigu turite idėjų, startuoti reikia dabar“, – ragina V. Zumerienė.

Pasak jos, finansavimas galimas ir naudojantis nacionalinio plėtros banko ILTE paskolomis arba grąžintinomis subsidijomis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat dirba su nauja priemone, kuri bus skirta gynybos pramonei stiprinti, skatinti, kurti ir generuoti technologinius procesus. „Antroji tos priemonės dalis turėtų būti skirta sukurtoms technologijoms ar bandomųjų produktų partijoms įsigyti“, – teigia viceministrė. Pasak jos, visi numatomi kariuomenės pirkimai, be jau įsibėgėjusių, gali siekti dešimtis milijonų eurų.

Šarūnas Jasiukevičius / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Rizika – neišvengiama

S. Jasiukevičius atkreipia dėmesį, kad visuomenė, tam tikra prasme ir politikų vedama, turi suvokti, kad karo technologijos vystosi dideliu greičiu ir šalis turi imtis vietinės gamybos. „Pirmiausia, valstybei tai yra strategiškai reikalinga ir ji turėtų investuoti ir prisiimti riziką. Mes, kaip visuomenė, irgi turime suprasti, kad valstybė gali ne visai tikslingai išleisti dalį pinigų, nes tiesiog prisiims riziką ir investuos, gal organizuos pirkimus tokių dalykų, kurie nepasiteisins, nes technologijos vystosi labai greitai. Mes turime suprasti, kad taip gali nutikti“, – akcentuoja visuomenininkas.

„Taip pat turime suprasti, kad kariuomenei nėra blogai nusipirkti tai, kas galbūt rytoj bus technologiškai pasenę, nes mes turime ruošti karius, treniruoti personalą ir daugelis tų dalykų bus sunaikinti. Pavyzdžiui, kalbant apie FPV dronus, nėra bėda jų nusipirkti dabar, iš anksto žinant, kad jie galbūt po metų bus nebeaktualūs, pasenę. Per tuos metus juos reikia atiduoti kariams ir tegul jie treniruojasi, sudaužo juos. Tiesiog didinsime apyvartą, – siūlo Š. Jasiukevičius. – Kad Lietuvoje išlaikytume visą tiekimo grandinę ir kurtume verslus čia, mažindami riziką, valstybė turi pirkti iš tų verslų.“

Jis pats tiekia dronus Ukrainai, tačiau natūralu, kad kariaujančios valstybės pramonė ir pati smarkiai plečiasi: yra gal 1 000 dronų gamintojų, apie 100 – itin rimti žaidėjai, sako V. Janulevičius. Anot jo, Ukraina jau nebėra labai suinteresuota pirkti lietuviškų dronų, nes turi konkurenciją savo rinkoje.

„Turime turėti galimybę, kad ir Lietuvos kariuomenė galėtų nusipirkti vietinės produkcijos. (…) Tokiu atveju nuo 35 iki 38 proc. grįžta atgal valstybei mokesčių pavidalu, nes yra ir pajamų mokestis, mokesčiai „Sodrai“ ir t. t. Jei perkame tik iš išorės, visi tie pinigai išnyksta“, – pabrėžia V. Janulevičius.

Be to, A. Vizbaras atkreipia dėmesį, kad dar neseniai pasitaikydavo pirkimų iš tokių šalių kaip Kinija: „Skaidrumas ir principingumas, kad būtų kuriamos technologijos, kurios tinka mums ir mūsų NATO partneriams, sakyčiau, jau leistų vystytis švaresnei gynybos pramonei ir jos startuoliams.“

Jis jungiasi prie diskusijos dalyvių ir pabrėžia Lietuvos pramonė pirmenybę: „Absoliučiai normalu, kad Danija teikia pirmenybę savo įmones, Švedija – Švedijos, Belgija – Belgijos, o Kanada – Kanados. Lietuva to šiandien nedaro, bet, sakyčiau, jau laikas daryti, jeigu iš tikrųjų norime, kad ši pramonė čia formuotųsi, kad ji matytų, jog verta investuoti į šitą sritį ir gauti užsakymų“, – skatina A. Vizbaras.

Artima ateitis

Kaip turėtų atrodyti Lietuvos kariuomenė po penkerių metų? „Brangiausia yra gyvybė. Lietuvos kariuomenėje gyvybės turi būti apsaugotos taip, kad nebūtų prarasta nė viena, – pirmiausia išskiria V. Zumerienė. – Mes kalbame apie modernų karį, apie technologijas, kurios padeda neiti į nulinę liniją, nesišvaistyti šautuvu ar kitu ginklu. Viskas turės būti paremta aukštosiomis technologijomis ir autonominiais sprendimais. Link to Lietuvos kariuomenė iš tikrųjų ir eina.“

„Verslui labai svarbu suprasti, kad Lietuvos kariuomenė tikrai nepirks visko, ką jūs sukūrėte. Reikia tikėti Lietuvos kariuomene ir jos planuojamais gynybiniais pajėgumais. Nebūtinai tai, kas tinka Ukrainai, iš tiesų tiks NATO, didesnės rizikos Rytų flango šalims, kurioms esame priskiriami, – teigia krašto apsaugos viceministrė. – Ateikite, demonstruokite savo prototipus, Lietuvos kariuomenė tikrai pasakys, kur link toliau judėti, ką patobulinti.“

V. Janulevičius primena, kaip Lietuvai pavyko užsitarnauti finansinių technologijų sektoriaus lyderės vardą. „Dabar Europa žiūri, kaip mes su energetika susitvarkėme beveik nuo nulio iki tam tikrų dalykų. Mes tikrai galime būti ir gynybos technologijų centras, ir tai nėra tušti žodžiai“, – pozityvias ateities perspektyvas pateikia LPK prezidentas.