Šiame kontekste Lietuvoje nuo 2024 m. kuriamas ES „rescEU“ medicinos atsargų rezervas. Jau užtikrinta trijų specializuotų sandėlių infrastruktūra, įsigyta medicinos atsargoms saugoti reikalinga specializuota įranga, suformuotas visos planuotos apimties asmens apsaugos priemonių rezervas ir vykdyti didelės apimties vaistų pirkimai. Projektą Lietuvoje įgyvendina Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC).
Projekto vertė siekia daugiau kaip 97 mln. eurų, jis 100 proc. finansuojamas ES lėšomis. Projektas apima visą medicinos rezervo sukūrimo grandinę – nuo tarptautinių viešųjų pirkimų ir specializuotų saugojimo sąlygų užtikrinimo iki atsargų valdymo ir pasirengimo jas mobilizuoti krizės atveju.
„rescEU“ – bendro Europos pasirengimo dalis
„rescEU“ yra ES civilinės saugos mechanizmo (UCPM) strateginis rezervas, skirtas Europos pasirengimui didelio masto nelaimėms ir krizėms, kai nacionalinių pajėgumų nepakanka, sustiprinti. Jį sudaro įvairūs reagavimo pajėgumai – nuo gaisrų gesinimo ir medicininės evakuacijos iki transporto, energetikos, strateginių medicinos ir cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (CBRN) atsargų.
Europoje kuriamas bendras „rescEU“ medicinos ir CBRN atsargų tinklas – šešiolikoje ES valstybių vystomi 22 tokie rezervai. Juose kaupiami kritiškai svarbūs vaistai, vakcinos, medicinos priemonės, asmens apsaugos priemonės ir kita įranga, kuri gali būti pasitelkta reaguojant į didelio masto krizes.
Jei nelaimės ar krizės mastas viršija valstybės galimybes, ji gali kreiptis pagalbos per ES civilinės saugos mechanizmą. Visą parą veikiantis Europos reagavimo į nelaimes koordinavimo centras (ERCC) koordinuoja pagalbos sutelkimą: mechanizme dalyvaujančios valstybės gali pasiūlyti savo pajėgumų, o kai jų nepakanka, mobilizuojamas strateginis „rescEU“ rezervas.
Svarbu, kad „rescEU“ atsargos nepakeičia nacionalinių rezervų – jos yra papildomas Europos strateginis pajėgumas, skirtas situacijoms, kai nacionalinių pajėgumų nepakanka. Nors nacionalinės ir „rescEU“ atsargos yra atskiri pajėgumai, jų valdymas Lietuvoje leidžia telkti kompetencijas, derinti procesus ir stiprinti jų tarpusavio sąveiką.
Lietuvai šio pajėgumo kūrimas reiškia daugiau nei strateginių atsargų saugojimą. Kartu stiprinamos kompetencijos ir praktinis gebėjimas valdyti sudėtingą medicinos logistiką bei veikti bendroje Europos reagavimo sistemoje.
Trys specializuoti sandėliai ir strateginės medicinos atsargos
Vienas svarbiausių projekto įgyvendinimo etapų – skirtingų rūšių medicinos atsargoms pritaikytos infrastruktūros sukūrimas. Vykdant tarptautinius viešuosius pirkimus užtikrintos trijų specializuotų sandėlių paslaugos ir operacijos: du sandėliai skirti vaistams, vienas – asmens apsaugos priemonėms.
Skirtingoms medicinos atsargoms taikomi specifiniai temperatūros, saugumo, kontrolės ir logistikos reikalavimai. Todėl reikėjo užtikrinti tinkamas jų saugojimo sąlygas ir įsigyti specializuotą įrangą. Vienas tokių sprendimų – 50 specialių šaldiklių, galinčių palaikyti –80 °C temperatūrą, skirtų itin žemos temperatūros reikalaujančioms medicinos atsargoms saugoti.
Šiuo metu jau visiškai suformuotas asmens apsaugos priemonių ir vaistų „rescEU“ atsargų rezervas, o kelių likusių vaistų pozicijų pristatymas dar vykdomas.
„Strateginių medicinos atsargų paskirtis – krizės metu suteikti sistemai kritiškai svarbaus laiko. Tokio masto krizėms nebegalime ruoštis tik nacionaliniu lygmeniu – Lietuvos ir Europos pasirengimas turi veikti kaip viena kitą papildanti sistema. Tapdami bendro Europos pajėgumų tinklo dalimi, stipriname ne tik savo prieigą prie strateginių išteklių, bet ir kompetencijas, procesus ir gebėjimą veikti kartu – nuo pasirengimo iki realaus atsako į krizę“, – sakė ESSC direktorė Audronė Sviklaitė.
Nuo sukauptų atsargų – iki pasirengimo jas mobilizuoti
Strateginio rezervo veiksmingumą lemia ne vien sukauptų atsargų kiekis. Krizės atveju svarbi visa veiksmų grandinė – nuo reikalingų atsargų identifikavimo ir atrinkimo iki krovinio suformavimo, parengimo transportuoti ir perdavimo.
Todėl kartu su atsargų kaupimu rengiamos mobilizavimo procedūros, o atskiri procesai praktiškai tikrinami pratybose. Jų metu išbandomi konkretūs veiksmai, kuriuos reikėtų atlikti mobilizuojant medicinos atsargas. Tokie bandymai leidžia iš anksto įvertinti procesus, nustatyti galimas spragas ir stiprinti pajėgumo parengtį.
Stiprinamos ir specialistų kompetencijos. 2026 m. gegužę ESSC organizavo CBRN mokymus nacionaliniams ekspertams, o tarptautinėje konferencijoje „Resilient Medicine 2026“ pristatyta „rescEU“ veikla ir kritinės medicinos logistikos svarba. Lietuvos specialistai taip pat bendradarbiauja ir dalijasi patirtimi su kitais Europoje veikiančiais ir kuriamais „rescEU“ medicinos atsargų pajėgumais.
„Krizės atveju svarbu ne tik turėti reikalingų atsargų, bet ir gebėti jas greitai parengti mobilizavimui. Praktinių bandymų metu tikriname konkrečius veiksmus, kad realios situacijos atveju atsargos būtų parengtos operatyviai“, – sakė „rescEU“ projekto vadovė Raimonda Klimašauskaitė.
Lietuvos rezervas – bendram Europos atsakui
Strateginių medicinos atsargų reikšmė ypač išryškėja, kai krizės metu jų poreikis staiga išauga, sutrinka įprastos tiekimo grandinės arba reikiamų produktų neįmanoma įsigyti pakankamai greitai. Tokiais atvejais iš anksto sukauptos atsargos suteikia galimybę reaguoti greičiau ir mažina priklausomybę nuo to, ar kritiniu momentu reikalingų produktų bus galima operatyviai įsigyti rinkoje.
Lietuvoje kuriamas „rescEU“ medicinos rezervas papildo kitose Europos valstybėse esančius pajėgumus. Didelio masto krizės atveju Lietuva gali ne tik kreiptis pagalbos per ES civilinės saugos mechanizmą, bet ir pati prisidėti prie bendro Europos atsako mūsų šalyje saugomomis strateginėmis medicinos atsargomis.
Taip Lietuvoje kuriamas pajėgumas tampa platesnės Europos atsparumo architektūros dalimi, kurioje valstybių nacionalinis pasirengimas ir bendri ES pajėgumai papildo vieni kitus.
Naujausi komentarai