– Ar šuo (veislinis, kainavęs didelius pinigus, su dokumentais, registruotas vieno sutuoktinio vardu) yra paveldimas, jei miršta dokumentuose nurodytas jo savininkas? Kilo konfliktas mirus vienam sutuoktiniui, kurio vardu registruotą šunį iš karto pasiėmė jo giminaičiai.
– Taip. Šuo, nepaisant, kad yra gyvūnas, paveldėjimo teisės prasme yra turtas, todėl, mirus jo savininkui, klausimas dėl šuns sprendžiamas pagal bendrąją paveldėjimo tvarką, kaip ir dėl kitų palikimą sudarančių daiktų. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad vien tai, kad šuns dokumentai yra vieno sutuoktinio vardu, dar nebūtinai reiškia, kad šuo buvo tik to sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Jeigu šuo buvo įgytas santuokos metu už bendras sutuoktinių lėšas, jis gali būti ir bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, net jeigu dokumentuose nurodytas tik vienas sutuoktinis.
Kai palikimą paveldi keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jei testamentu nenustatyta kitaip. Kai paveldimi nedalūs daiktai, įpėdinių bendru sutarimu jie priskiriami vienam iš įpėdinių, kitiems įpėdiniams tokio daikto vertę kompensuojant kitais daiktais ar pinigais. Jei tarp įpėdinių nėra sutarimo dėl paveldėto turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas.
– Mirus tėvui, liko trys paveldėtojai, sūnūs. Gyvenamąjį namą paveldi pagal įstatymą lygiomis dalimis. Visi trys susitarė, kad namą paveldės du sūnūs (nes vienas iš anksčiau buvo gavęs iš tėvo finansinę paramą). Tas trečias sutinka, kad paveldėtų kiti du broliai, tačiau pasakė: eikite pas notarą ir tvarkykitės, aš niekur neisiu. Ar jis privalo kreiptis į notarą ir oficialiai atsisakyti paveldėjimo brolių naudai, ar tiesiog jis gali neiti, o po trijų mėnesių ir taip paveldės kiti du broliai?
– Jeigu visi trys sūnūs yra pirmosios eilės įpėdiniai ir turi teisę paveldėti tėvo turtą lygiomis dalimis, kiekvienas iš jų turi per įstatymo nustatytą terminą išreikšti savo valią dėl palikimo priėmimo arba jo atsisakymo.
Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jeigu įpėdinis per šį laikotarpį nepriima palikimo, jo nepriimta dalis pagal įstatymo nustatytą tvarką gali atitekti kitiems įpėdiniams ir būti jiems padalyta lygiomis dalimis.
Palikimo nepriėmimas turi tas pačias teisines pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Taigi nagrinėjamoje situacijoje trečiasis brolis teoriškai gali ir nesikreipti į notarą ir nepareikšti valios priimti palikimą. Jeigu jis per nustatytą terminą neatliks jokių veiksmų, kurie būtų laikomi palikimo priėmimu, jo palikimo dalis atiteks kitiems palikimą laiku priėmusiems įpėdiniams.
Vis dėlto praktikoje aiškiausias ir saugiausias sprendimas būtų, jei trečiasis įpėdinis aiškiai išreikštų savo valią pas notarą. Tai padėtų išvengti ginčų ateityje, nes įpėdinis, kuris nebuvo išreiškęs savo valios pas notarą, gali bandyti teisme įrodinėti, kad palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, arba prašyti atnaujinti praleistą terminą, jeigu tam būtų įstatyme numatytas pagrindas.
Todėl šiuo atveju saugiausias ir praktiškai aiškiausias sprendimas būtų trečiam broliui kreiptis į notarą ir oficialiai pareikšti savo valią dėl palikimo, kad ateityje nekiltų ginčų dėl to, ar jis palikimą priėmė, ar ne.
– Ar gali žmogus parašyti testamentą Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės neturinčiam asmeniui? Situacija tokia: močiutė nori užrašyti butą anūkui, kuris gyvena užsienyje ir yra tos šalies pilietis.
– Asmuo savo asmeniniu testamentu gali laisvai nuspręsti, kam palikti savo turtą, įskaitant nekilnojamąjį turtą, pvz., butą. LR civilinio kodekso 5.19 straipsnis nustato, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, nesvarbu, ar jie yra įpėdiniai pagal įstatymą, ar ne.
Todėl jūsų minimu atveju močiutė gali testamentu palikti savo butą anūkui, net jeigu šis gyvena užsienyje ir neturi LR pilietybės. Lietuvos pilietybės neturėjimas savaime nėra kliūtis asmeniui būti įpėdiniu pagal testamentą. Svarbu tik tai, kad testamentas būtų sudarytas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Oficialusis testamentas turi būti patvirtintas notaro ar kito įstatymo nustatyto asmens, o asmeninis testamentas – surašytas ir sudarytas laikantis Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų.
Nors testatorius turi teisę savo turtą palikti pasirinktiems asmenims, nepriklausomai nuo jų pilietybės, įpėdiniams pagal LR įstatymus gali būti taikomi tam tikri ribojimai paveldint atitinkamą turtą. Pvz., LR Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta, kad žemę, vidaus vandenis ir miškus nuosavybės teise gali įsigyti tik tie užsienio subjektai, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, t. y. užsienio valstybių, kurios neįeina į buvusios Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos pagrindu įkurtas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas arba sandraugas ir kurios yra bent vienos iš šių sąjungų, susitarimų ar organizacijų narės: ES; Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO); Europos ekonominės erdvės susitarimo (EEE); Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO), piliečiai ir šių užsienio valstybių nuolatiniai gyventojai, taip pat Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės.
Taigi, jei testatorius testamentu paliko žemės sklypą užsienio valstybės piliečiui, kuris pagal LR įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę Vyriausybės nustatyta tvarka.
– Nepilnametis paveldėjo butą, kuriuo naudotis negalima, nes yra per toli. Tėvai norėtų butą parduoti, nes ekonomiškai jį turėti yra nuostolinga. Ar gali tėvai parduoti vaikui priklausantį turtą?
– Atsakant į šį klausimą, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai, o nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų sandorius gali sudaryti, turėdami tėvų arba rūpintojų sutikimą.
Nepilnamečiam vaikui priklausantis butas gali būti parduodamas, tačiau nepilnamečio tėvai negali laisvai disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra. Visais atvejais tėvai privalo veikti išimtinai vaiko interesais.
Kadangi butas priklauso nepilnamečiui, sprendžiant dėl jo pardavimo turi būti įvertinta, ar toks sandoris iš tikrųjų yra naudingas vaikui ir atitinka jo interesus. Pvz., gali būti reikšminga tai, kad butu faktiškai nesinaudojama, jo išlaikymas reikalauja nuolatinių išlaidų ir dėl to ekonomiškai nenaudinga jį išlaikyti, tačiau tokio sandorio pagrindinis kriterijus yra nepilnamečio vaiko interesų apsauga. Tėvai negali parduoti vaikui priklausančio turto vien dėl savo patogumo ar panaudoti gautų lėšų savo asmeniniams poreikiams. Prieš tvirtinant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu, tėvai notarui turi pateikti reikiamą informaciją ir dokumentus, kad toks sandoris atitinka vaiko interesus, o notaras tvirtina sandorį, jei nustato, kad konkrečiu atveju pardavimas nepažeidžia vaiko turtinių interesų.
Naujausi komentarai