Klausk specialisto: grynųjų kišenėje vis dar reikia turėti Pereiti į pagrindinį turinį

Klausk specialisto: grynųjų kišenėje vis dar reikia turėti

„Kauno diena“ pastaruoju metu sulaukia skaitytojų klausimų apie Lietuvoje veikiančių bankų padažnėjusius veiklos sutrikimus, kai negalima atsiskaityti banko kortelėmis arba sumokėti internetu. Į skaitytojų klausimus atsako Lietuvos banko specialistai.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Apsauga: bankomate palikus kortelę panikuoti nereikėtų, nes bankomatas pats ją paryja, kad nepasinaudotų piktavaliai.
Apsauga: bankomate palikus kortelę panikuoti nereikėtų, nes bankomatas pats ją paryja, kad nepasinaudotų piktavaliai. / pexels.com nuotr.

Štai ką pasakoja viena skaitytoja: „Maždaug prieš pusantro mėnesio atsidūriau labai nemalonioje situacijoje. Buvau apsipirkti parduotuvėje (buvo šeštadienis). Kadangi produktus perku kartą per savaitę,  prisikraunu visą vežimą įvairių prekių. Prie kasos paaiškėjo, kad mano banko (pavadinimas redakcijai žinomas) debetinė kortelė neveikia. Kito banko kortelės neturiu, tad teko palikti visas prekes ir išeiti tuščiomis. Bandžiau išsigryninti pinigų bankomate – kortelė neveikė. Prie bankomato rikiavosi eilė žmonių, kurie taip pat buvo pakliuvę į nemalonią situaciją parduotuvėse ir bandė išsigryninti pinigų (nepavyko). Kortele naudotis negalėjau iki pietų, paskui nebandžiau. Namuose internete atsidariau banko puslapį – jokių pranešimų apie galimus sutrikimus nebuvo. Įspėjo, kad tądien gali būti sutrikimų mokant internetu. Apie korteles – nė žodžio. Kaip, beje, ir nė vieno atsiprašymo žodžio klientams. Pikta, kad įvairiausi šio banko komerciniai pasiūlymai klientams į e. paštus, telefonus eina vos ne kasdien, o apie tokius banko atsiskaitymų sutrikimus nepranešama.“

Kita skaitytoja rašo, kad prieš kelias savaites, šeštadienio rytą, ji bandė sumokėti internetu (vietiniai mokėjimai, nedidelės sumos) ir jau minėtas bankas neleido to padaryti, nors jokių perspėjimų apie sutrikimus nebuvo. Skaitytojos klausia: kodėl žmonės raginami naudoti mažiau grynųjų pinigų, tačiau bankai neužtikrina, kad būtų sklandžiai atsiskaitoma? Kodėl būna tokių sutrikimų ir kodėl ne visada apie juos pranešama? Kalbama apie tai, kad X dienos atveju nebus galimybės atlikti jokių operacijų per bankus, tad žmonės raginami turėti grynųjų pinigų, tačiau kodėl dabar, taikos metu, vyksta tokie sutrikimai? Gal padažnėjo kibernetinės atakos?

Mokėjimo paslaugų sutrikimai – nedažni, tačiau kartkartėmis jų pasitaiko. Priežastys gali būti įvairios: elektros tiekimo, ryšio, techniniai trikdžiai ir kt. Bet kuriuo atveju mokėjimo paslaugų teikėjai privalo imtis visų priemonių, kad pašalintų trikdžius kuo operatyviau. Jeigu mokėjimo paslaugų teikėjas prognozuoja galimus sutrikimus (pvz., atnaujina informacinių technologijų įrangą), paprastai jis iš anksto įspėja savo klientus dėl galimų nepatogumų. Lietuvoje gyventojai ir verslas turi platų mokėjimo paslaugų teikėjų pasirinkimą, tad gali rinktis labiausiai jų poreikius atitinkančius paslaugų teikėjus.

Tam, kad gyventojai apsisaugotų nuo netikėtumų, Lietuvos bankas rekomenduoja turėti skirtingų, tarpusavyje nesusijusių mokėjimo priemonių. Kasdienėms reikmėms rekomenduojama su savimi nešiotis nedidelę sumą grynųjų pinigų ir fizinę mokėjimo kortelę (būtinai įsiminkite jos PIN kodą).

Kalbant apie mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybę, jie privalo užtikrinti savo sistemų prieinamumą visą laiką, apsaugą nuo kibernetinių atakų ir pan. Tai nuolatinis procesas, reikalaujantis vis daugiau įvairių išteklių, tačiau tai būtina teikiant finansines (mokėjimo) paslaugas. Yra buvę atvejų, kai Lietuvos bankas nustatė, kad mokėjimo paslaugų teikėjas nesiėmė tinkamų veiksmų. Už tai buvo skirtos poveikio priemonės.

Senyvo amžiaus žmogus paliko mokėjimo kortelę bankomate, po kiek laiko grįžo, bet kortelės jau nebuvo. Išsigandęs paskambino į savo banką, jam buvo paaiškinta, kad jo kortelė saugi, nes bankomatas praryja kortelę, jeigu ji ilgiau nepasiimama. Kaip vyksta tokios procedūros ir ar kortelę vis tiek reikia blokuoti? Ar būtina užsisakyti naują kortelę, galbūt galima atgauti senąją, išimtą iš bankomato?

Taip, bankomatai, saugodami klientą, praryja paliktas korteles, užtikrindami, kad jos nepatektų į piktavalių rankas. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo banką, jis informuos klientą, kokių veiksmų reikės imtis. Tokiais atvejais dažniausiai klientas turės užsisakyti arba jam bus užsakyta nauja mokėjimo kortelė.

Ar mokėjimo paslaugų teikėjas privalo blokuoti mokėjimo priemonę, jeigu įtaria sukčiavimo atvejį?

Jeigu susitarta bendrojoje mokėjimo paslaugų sutartyje, mokėjimo paslaugų teikėjas gali pasilikti teisę blokuoti mokėjimo priemonę dėl objektyviai pagrįstų priežasčių, susijusių su mokėjimo priemonės saugumu, įtariamu neautorizuotu ar nesąžiningu mokėjimo priemonės naudojimu, arba mokėjimo priemonės su kredito linija atveju – su labai padidėjusia rizika, kad mokėtojas gali negalėti įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimo.

Ar mokėjimo paslaugų teikėjas gali riboti arba atsisakyti vykdyti lėšų pervedimus iš Baltarusijos ir Rusijos arba į jas?

Teisės aktai nurodo: finansų įstaigos, nustatydamos vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras, privalo užtikrinti, kad jų taikomos priemonės būtų proporcingos kylančiai rizikai valdyti. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas draudžia vykdyti sandorius, jeigu finansų rinkos dalyvis neturi galimybių užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi tinkamai. Lietuvos bankas ir tarptautinės finansų institucijos yra ne kartą įvardijusios, kad finansų įstaigos turi valdyti rizikas, o ne jų atsisakyti, kadangi taip gali apriboti prieigą gyventojams ir įmonėms prie būtiniausių finansinių paslaugų.

Vis dėlto, teikdamos mokėjimo ir kitas paslaugas klientams, vienaip ar kitaip susijusiems su Rusija ar Baltarusija, finansų įstaigos turi kruopščiai įsivertinti, ar galės tinkamai įgyvendinti tarptautines sankcijas, taikyti sustiprintus pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, įstaigos reputacijos ir kitus esminius klausimus. Tokiam vertinimui didelės įtakos turi ir dabartinės padėties išskirtinumas – vykstantis karas, sparčiai besiplečiantis tarptautinių sankcijų sąrašas. Todėl, atsižvelgdami į rizikos laipsnį, finansų rinkos dalyviai turi teisę priimti sprendimą riboti ar atsisakyti vykdyti mokėjimus, susijusius su minėtomis valstybėmis. Priimdami tokius sprendimus, jie turi tinkamai informuoti klientus.

Ar galima atšaukti lėšų pervedimą?

Jums pageidaujant atšaukti įvykdytą mokėjimo nurodymą, siūlytume dėl tokios galimybės konsultuotis su mokėjimo paslaugų teikėju tiesiogiai. Mokėjimo nurodymo atšaukimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu visos vykdant mokėjimo nurodymą dalyvaujančios šalys sutinka su tokiu atšaukimu, t. y. mokėjimo paslaugų teikėjo įvykdyto mokėjimo nurodymo atšaukimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu gavėjas ir gavėjo bankas ar jo pasitelktas banko korespondentas sutiktų grąžinti mokėjimo paslaugų teikėjo įvykdytos mokėjimo operacijos sumą jums.

Ką reikėtų daryti, suklydus nurodant gavėjo vardą arba pavardę atliekant mokėjimo pervedimą?

Mokėjimo paslaugų teikėjai, pervesdami lėšas į mokėjimo nurodyme nurodytą sąskaitą, neturi pareigos tikrinti mokėtojo nurodyto lėšų gavėjo pavadinimo, vardo ir pavardės, ir mokėjimo sąskaitos numerio, todėl nurodymą mokėjimo paslaugų teikėjas vykdys ne pagal kitus gavėjo duomenis, o būtent pagal jūsų nurodytą banko sąskaitos numerį.

Jums pageidaujant atšaukti įvykdytą mokėjimo nurodymą, siūlytume dėl tokios galimybės konsultuotis su mokėjimo paslaugų teikėju tiesiogiai. Mokėjimo nurodymo atšaukimas galimas tik tuo atveju, jeigu visos mokėjimo nurodymo vykdyme dalyvaujančios šalys sutinka su tokiu atšaukimu, t. y. mokėjimo paslaugų teikėjo įvykdyto mokėjimo nurodymo atšaukimas būtų galimas tik tuo atveju, jeigu gavėjas ir gavėjo bankas ar jo pasitelktas banko korespondentas sutiktų grąžinti mokėjimo paslaugų teikėjo įvykdytos mokėjimo operacijos sumą jums.

Jeigu Lenkijoje, atsiskaitant kortele, man pasiūloma pasirinkti atsiskaitymo valiutą – eurus arba zlotus, kurią valiutą pasirinkęs įprastai sumokėsiu mažiau už valiutos keitimą?

Įprastai pirkėjui pasiūlomas palankesnis valiutos keitimo kursas, kai atsiskaitoma vietine valiuta, šiuo atveju – zlotais. Norint tiksliai įvertinti, reikėtų palyginti savo mokėjimo paslaugų teikėjo taikomą valiutos keitimo antkainį virš Europos Centrinio Banko (ECB) skelbiamo valiutos keitimo kurso (kai pasirenkama atsiskaityti vietine valiuta) ir valiutos keitimo antkainį, taikomą prekybos vietoje (kai pasirenkama atsiskaityti eurais), ir pasirinkti tą variantą, kur antkainis mažesnis.

Savo mokėjimo paslaugų teikėjo taikomą valiutos keitimo antkainį galite sužinoti jo interneto svetainėje, taip pat informacija pateikiama mobiliosios programėlės pranešimais arba SMS žinutėmis, jei toje šalyje neseniai atsiskaitėte kortele. Prekybos vietoje taikomas valiutos keitimo antkainis pateikiamas kortelių skaitytuvo ekrane arba kitaip matomoje vietoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų