Apie socialinę politiką, darbo rinką ir kitas svarbias temas su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
– Šiemet pensijos didėjo 12 proc. Ar yra dėl ko džiaugtis?
– Procentai sukėlė daug diskusijų viešojoje erdvėje. Be abejo, suma, gaunama į rankas, kiekvienam žmogui bus skirtinga. Mes spartiname individualią dalį ir tai priklausys nuo to, kiek stažo sukaupė žmogus bei kiek mokesčių mokėjo. Dedamųjų yra daug ir ta formulė yra pakankamai sudėtinga, todėl man yra lengviau pateikti procentus. Pateiksime finansų ministerijai savo požiūrį. Matome, kad yra visos galimybės didinti pensijas ne mažiau kaip 10 proc.
– Finansų ministras sako, kad „Sodros“ perviršių turėtume naudoti tik krizės atveju, o prasidėjusios diskusijos yra pavojingos bei gali pakenkti fiskalinei politikai. Ar jūsų pozicija yra suderinta su finansų ministru?
– Kai kalbame apie krizes, kalbame apie rezervą. Jis yra kaupiamas krizinėms situacijoms ir nėra liečiamas, nes tai saugi finansinė pagalvė mums visiems. Kiekvienais metais turime prieaugį, kurį planuojame vienaip, bet būna daug daugiau. Šiais metais turime apie 800 milijonų perviršį. Suprantame, kad didžioji dalis jo nukris į tą pačią socialinę pagalvę, į „Sodros“ rezervą, skirtą kaupti stiprų pamatą krizinėms situacijoms. Tačiau dalį tos sumos galima panaudoti šios dienos oresniam gyvenimui.
– Bet ar Vyriausybėje yra politinis sutarimas? Prezidentas ir premjeras sutaria dėl 15 proc. Perviršio naudojimo, bet finansų ministras sako, kad turime būti atsargūs.
– Finansų ministro dalia yra būti atsargiam, o mūsų pareiga yra įrodyti, kad šiandien tokie sprendimai yra būtini. Jau prasidėjo derybos dėl biudžeto ir mūsų, kaip ministerijos, pozicija bus labai aiški. Vyriausybės programa diktuoja, kad skirsime didesnį dėmesį šeimoms, didinsime socialines garantijas senjorams ir aš manau, kad ši kryptis yra teisinga.
– Kaip atremtumėte kritiką, kad visa tai yra daroma siekiant pirkti balsus rinkimams?
– Iš tikrųjų indeksavimas sudaro objektyvų vaizdą ir objektyvų pensijų augimą, bet grįžkime prie skurdo rodiklių. Prastėjantys gimstamumo rodikliai, skurdas tarp senjorų diktuoja sąlygas, kad mes turime taikyti papildomas priemones ir intensyvinti savo sprendimus tol, kol neišlipsime iš duobės. Kai pradėsime iš jos lipti, greičiausiai indeksavimas bus normalus ir įprastas dalykas. Bet šiandien matome, kad mūsų prisidėjimo ir dėmesio čia reikia.
– Jei visiems didės individuali dalis, tarkim, po 10 proc., tuomet žmogui, kuris gauna 500 eurų pensiją, ji didės 50 eurų, o kitam žmogui, kuris gauna 1000 eurų, pensija didės 100 eurų. Ar tikrai skurdas mažės ir dar labiau nedidės atskirtis? Ar nereikia diferencijavimo?
– Jūs visiškai teisus, visi apie tai diskutuoja, bet iš tikrųjų pensijos auga ne vienodai. Dėl žmonių, kurie neturi stažo, kuriems nepavyko užsidirbti maksimalios pensijos, praėjusioji Vyriausybė padarė pirmą žingsnį. Buvo sutelktas dėmesys į bazinę dalį, kuri skiriama iš valstybės biudžeto, ir ji buvo padidinta. Tuomet pensijos beveik suvienodėjo su tais, kurie turi stažą ir visą gyvenimą mokėjo mokesčius. Mūsų Vyriausybės sezonu turi būti skiriamas didesnis dėmesys individualiai daliai, taip mes balansuojame sprendimus. Pensija kyla ne tik tiems, kurie neturi stažo. Tie, kurie jį turi ir mokėjo mokesčius, nusipelno didesnio dėmesio. Jiems pagrįstai turi suintensyvėti individualioji dalis, jie turi turėti tą skirtumą. Tikslas yra toks, kad visi pradėtų bristi iš duobės.
– Dainius Dundulis teigia, kad reikia mažinti valdininkiją. Ar nemanote, kad Lietuvoje ji yra per didelė?
– Paskutiniųjų 10-15 metų statistika rodo, kad šis sektorius traukiasi. Tai vyksta natūraliai, nes ateina technologijos ir pakeičia tam tikrus žmones. Bet žmogaus dalyvavimas tam tikrose srityse yra labai svarbus. Pas patį poną Dundulį irgi dirba gyvi žmonės, kurie atlieka savo funkciją, gauna atlyginimą ir moka mokesčius. Lygiai tas pats yra ir valstybės aparate.
– Pensinio amžiaus ilginimas – nuolatinė tema. Dirbančiųjų kiekis taps gerokai mažesnis, nei senyvo amžiaus žmonių. Kai kurie sako, kad nebus kito kelio, kaip tik ilginti pensinį amžių. Ar sutinkate su tuo?
– Manau, kad Lietuva tam dar nėra pasiruošusi. Nesugebame išsaugoti sveikatos, 50-mečiai dažnai nebegali dirbti įprastinio darbo, turi ieškotis lengvesnio arba dėl sveikatos praradimo yra nedarbo spąstuose. 55 metų ir vyresni žmonės patiria diskriminaciją, darbdaviai renkasi jaunesnius, nes kažkodėl jiems netinka vyresnio amžiaus žmogus. Tol, kol turime šias problemas, nematau jokių galimybių didinti pensinį amžių. Mes lygiuojamės į Šiaurės šalis, progresyvias valstybes, kurios šias problemas jau yra išsprendusios. Ten 67-70 metų žmogus gali likti darbo rinkoje su savo sveikata ir pats priimti sprendimą, kada nori išeiti iš darbo. Kol kas mes tokios situacijos neturime, todėl darykime viską, kad mūsų žmonės galėtų dirbti iki 65 metų, o po to išeiti į užtarnautą poilsį ir skirti savo laiką sau, o ne vien darbui.
...darykime viską, kad mūsų žmonės galėtų dirbti iki 65 metų, o po to išeiti į užtarnautą poilsį ir skirti savo laiką sau, o ne vien darbui.
– Visuomenėje surezonavo Vilniaus savivaldybės priimtas sprendimas riboti rusų kalbos naudojimą kai kuriose viešosiose paslaugose. Ką jūs apie tai galvojate? Ar tai teisingas kelias?
– Aš pasisakau už kontroliuojamą migraciją ir manau, kad vartų plačiai atidaryti neturėtume. Trečiųjų šalių darbuotojų, kurie gauna mūsų atlyginimus, reikia tik tiek, kiek kritiškai būtina, jei neturime savų žmonių. Bet vis garsiau pasigirsta noras atverti duris plačiau. Rusų kalbos mokėjimo ar nemokėjimo diskusija yra keista. Esu už tai, kad visi kalbėtume mūsų valstybine kalba ir ją mokėtume, bet yra kampelių, kuriuose senyvo amžiaus žmonės kalba taip, kaip kalba. Jaunimas nebekalba rusų kalba, bet kuo yra nusikaltęs senyvo amžiaus žmogus, kuris visą gyvenimą pragyveno Lietuvoje? Tai yra susiję ir su pagarba. Ar mes vystome atskirtį ir rūšiuojame žmones? Toks požiūris man nelabai patinka.
Lobizmas dėl trečiųjų šalių piliečių yra nežmoniškas. Turime prezidento pataisas, kurios plačiau atvers duris trečiųjų šalių piliečiams. Siūloma dvi kadencijas po du metus išvis nereikalauti lietuvių kalbos mokėjimo. Šiandien turime tvarką, kuri reikalauja mokėti lietuvių kalbą A1 lygiu, jei atvykęs užsienietis dirba paslaugų sektoriuje ir jam reikia bendrauti su žmonėmis. Su dabartiniu pasiūlymu norima įvesti tvarką, jog lietuvių kalbos mokėjimas galbūt galėtų būti ir nebūtinas. Pigios darbo jėgos įvažiavimas ir vartojimas lobistų dėka gali būti labai skatinamas. Pasiūlymai yra keisti ir dviprasmiški. Nėra vienos bendros sistemos ar logikos, ką norime matyti mūsų valstybėje. Mano supratimu, tikrai turime gerbti lietuvių kalbą ir puoselėti savo kultūrą. Žmonių iš trečiųjų šalių turėtume įsileisti tiek, kad galėtume integruoti juos į mūsų kultūrą, o ne kad jie integruotų mus. Jeigu sistemą suvokiame taip, ji turėtų kurtis aplink tokią vertybinę schemą.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai