Įpročių peripetijos
Tyrimai rodo, kad per dešimtmetį knygynų skaičius šalyje sumažėjo apie 40 proc. Žmonės skaito knygas bibliotekose, elektroninių knygų skaityklėse, perka tradicines internetu. Pasak Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentės, „Alma littera“ direktorės Dovilės Zaidės, leidėjai į šiuos pokyčius žiūri dvejopai.
„Viena vertus, knyga ir skaitymas tikrai niekur nedingsta – keičiasi būdai, kuriais žmogus knygą atranda, įsigyja ir skaito. Kita vertus, fizinių knygynų mažėjimas ypač jaučiams regionuose, kuriose knygynas yra ne tik pardavimo vieta, bet ir kultūrinė erdvė, rekomendacijų, susitikimų ir spontaniško knygos atradimo vieta, – dėmesį atkreipia D. Zaidė. – Todėl sakyčiau, kad šiandien stebime ne knygos nykimą, o visos skaitymo ekosistemos persitvarkymą. Bibliotekos, fiziniai knygynai, internetinė prekyba, elektroninės ir garsinės knygos yra skirtingi keliai pas skaitytoją. Leidėjų interesas yra ne ginti vieną formatą, o pasirūpinti, kad žmogus apskritai skaitytų ir turėtų kuo platesnę, kokybišką, skaitytojo interesus atliepiančią turinio pasiūlą.“
Leidyklos „Aukso žuvys“ įkūrėja ir vadovė Sigita Pūkienė taip pat sako, kad knygynai dažniausiai užsidaro mažesniuose miestuose, bet nuolat atidaroma naujų ir net nepriklausomų knygynų, tokių kaip, pvz., „Kolibrio“ knygynas Kaune.
Knygų pirkimo įpročiai nuolat keičiasi, sako S. Pūkienė: „Pastaruoju metu, gal jau nuo kovido, norisi gauti trokštamą knygą kuo greičiau, nepakylant nuo sofos, todėl suklestėjo internetiniai knygynai. Juose ir knygos pigesnės, ir asortimentas dažnai lenkia fizinių knygynų, kur pasirinkimą riboja erdvė.“
„Šiais laikais leidėjai dažnai kartu išleidžia naują kūrinį skirtingais formatais: popieriniu, elektroniniu ir garsiniu, – išskiria ji. – Skaitmeniniai leidiniai būna prieinami net ir tiems skaitytojams, kurie turi skaitymo sunkumų, regos negalią ar tiesiog nenori būti priklausomi nuo konkrečios vietos, daug juda, keliauja. Suklestėjo įvairios prenumeratos – labai patogu mokėti tam tikrą mėnesinį mokestį ir turėti savo didžiulę skaitmeninių knygų biblioteką mobiliajame telefone, kai gali skaityti ar klausyti tiek, kiek norisi. Leidėjai turi arba prisitaikyti prie šių pokyčių, arba užsidaryti.“
D. Zaidė šiandienos skaitytoją vadina hibridiniu. Jis gali spausdintą knygą rasti socialiniuose tinkluose, užsisakyti internetu, pasiimti bibliotekoje, įsigyti fiziniuose knygynuose, o kitą to paties autoriaus kūrinį klausyti automobilyje. „Jis vertina patogumą, bet kartu ieško patikimos rekomendacijos, nes pasiūla – didžiulė, o dėmesio ir laiko – vis mažiau“, – sako LLA prezidentė.
Laiko stoka
D. Zaidė primena, kad 2024 m. Lietuvos gyventojų skaitymo įpročių tyrimas parodė, jog 77 proc. gyventojų per pastaruosius metus buvo skaitę arba klausę bent vienos knygos, o 47 proc. galima laikyti reguliariais skaitytojais. Tačiau svarbiausia kliūtis skaitymui yra ne knygų trūkumas.
„Net 54 proc. respondentų įvardijo laiko stoką, 34 proc. – nuovargį nuo darbo ir buities. Tai labai tiksliai apibūdina dabartinį iššūkį. Knyga konkuruoja ne tik su kita knyga, bet ir su filmais, serialais, socialiniais tinklais, naujienų srautu, žaidimais ir bendru žmogaus nuovargiu, skuba. Todėl leidykloms nebeužtenka gerą knygą išleisti ir padėti ant lentynos. Turime padėti ją atrasti, paaiškinti, kam ji skirta, sukurti rekomendacijų, bendruomenės ir diskusijų aplinką“, – situaciją aiškina D. Zaidė.
Knyga konkuruoja ne tik su kita knyga, bet ir su filmais, serialais, socialiniais tinklais, naujienų srautu, žaidimais ir bendru žmogaus nuovargiu, skuba.
Keičiasi ir pats leidyklų darbo modelis. „Daugiau remiamės duomenimis, greičiau reaguojame į temas ir skaitytojų interesus, atsargiau planuojame pirmuosius tiražus, iš anksto vertiname ne vien spausdintos, bet ir elektroninės bei garsinės versijos galimybes. Vis svarbesni tampa tiesioginis ryšys su skaitytoju, socialiniai tinklai, autoriaus gebėjimas bendrauti su auditorija ir ilgalaikis knygos matomumas“, – pasakoja ji.
Anot LLA prezidentės, didžiausi sektoriaus iššūkiai šiandien yra mažos lietuvių kalbos rinkos ekonomika, augančios kūrybos ir gamybos sąnaudos, didelė priklausomybė nuo didelių prekybos kanalų, kova dėl žmogaus dėmesio, anglų kalba skaitančios auditorijos augimas ir nelegalus elektroninio turinio platinimas: „Mažoje rinkoje kiekviena kokybiška knyga reikalauja didelių investicijų, tačiau jos kaštai turi būti padalijami palyginti nedideliam egzempliorių skaičiui.“
Nori dalytis patirtimi
S. Pūkienė pastebi, kad šiuolaikinis skaitytojas mėgsta parodyti, ką skaito, kiek perskaitė, papasakoti, kodėl tą padarė, ir dalyvauti įvairiuose per metus perskaitytų knygų iššūkiuose. „Todėl labai daug knygų rekomendacijų randame socialiniuose tinkluose, specialiose skaitymui skirtose mobiliosiose programėlėse, pvz., „Goodreads“. Šiuolaikiniai skaitytojai mėgsta trumpas knygas, niekas (su retomis išimtimis) neturi laiko ilgam, lėtam skaitymui. Malonu knygą pabaigti, todėl mažesnės apimties knyga ar trumpoji proza, gal net poezija, yra norimas pasirinkimas“, – pasakoja „Aukso žuvų“ vadovė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsiranda daugiau knygų klausytojų – Lietuvoje atrandamos audioknygos ir vis daugiau leidėjų ryžtasi investuoti į audioturinį. „Skaitytojai šiuo metu renkasi lengvesnes, grožines knygas, norėdami pabėgti nuo sunkios realybės, karo temų, sulėtinti gyvenimo tempą, – sako S. Pūkienė. – Mėgstantys naujienas, išpopuliarintus autorius, renkasi tuoj pat nusipirkti ką tik išleistą knygą (užsimano perskaitę rekomendaciją internete, čia pat ir perka), o ne skolinasi bibliotekoje, kur prie populiaresnių knygų susidaro ilgos eilės.“
Pasak jos, nors knygos – brangios, bet didelė kaina didmiesčiuose beveik negąsdina, žmonės jas perka ilgai nesvarstę, o miesteliuose ieško knygų su nuolaidomis. „Skaitytojai mums sako, kad už negrožinę knygą ar gerą akademinį tyrimą negaila sumokėti daugiau pinigų, bet už detektyvą gaila, todėl kad prie jo jau negrįši, nesinori net pasilikti, dėti į namų lentyną“, – dalijasi S. Pūkienė.
„Dabartinis skaitytojas nekaupia namuose didelės bibliotekos, kaip darydavo žmonės anksčiau, net nesuplanuoja tam vietos. Žmonės retai eina į knygyną rekomendacijos ar patarimo, dažniau perka internetiniuose knygynuose, nes ten pigiau, ar išgirdę įdomią rekomendaciją socialiniuose tinkluose. Pastebėjome, kad moterys yra dažnesnės mūsų knygų pirkėjos nei vyrai. Be to, vis daugiau jaunų žmonių skaito angliškai, nelaukia lietuviško vertimo“, – savo įžvalgas pateikia ji.
Dabartinis skaitytojas nekaupia namuose didelės bibliotekos, kaip darydavo žmonės anksčiau, net nesuplanuoja tam vietos.
Ką skaitome?
Pagrindinis žmogaus poreikis nesikeičia – pasak D. Zaidės, skaitytojas ieško istorijos, kuri jį įtrauktų, padėtų geriau suprasti save arba leistų kuriam laikui atsitraukti nuo kasdienybės. Tačiau tai, kokia forma šie poreikiai išreiškiami, tikrai kinta.
„Suaugusiųjų grožinėje literatūroje populiarūs išlieka stiprūs psichologiniai ir kriminaliniai trileriai, emocingi šeimos ir santykių romanai, istorinė proza. Neapibrėžtumo ir įtampos laikotarpiu skaitytojai vienu metu ieško ir realybės paaiškinimo, ir galimybės nuo jos atsitraukti. Todėl greta sudėtingų istorinių ar socialinių temų puikiai gyvuoja šviesios, viltingos ir emociškai paguodžiančios istorijos“, – pasakoja D. Zaidė.
Jaunimui labai svarbios romantinės istorijos, fantastika, romantinė fantastika, knygų serijos ir socialiniuose tinkluose, ypač „BookTok“, aptariami kūriniai. „Jaunam žmogui knyga vis dažniau yra ne izoliuotas produktas, o platesnės bendruomenės, vizualinės kultūros ir diskusijos dalis. Sparčiai auga anglų kalba skaitančių jaunų žmonių skaičius“, – S. Pūkienei antrina LLA prezidentė.
„Negrožinėje literatūroje aktualios išlieka psichologijos, santykių, sveikatos, tėvystės, asmeninių finansų ir gyvenimo būdo temos. Vis dėlto matome, kad po labai intensyvaus saviugdos augimo skaitytojas tampa reiklesnis. Jam nebeužtenka greitų pažadų, jis ieško patikimo autoriaus, aiškaus pagrindimo ir praktiškai pritaikomų žinių. Šiame segmente skaitytojai daug labiau pasitiki lietuvių autoriais“, – išskiria ji.
Vaikų literatūroje svarbiausi išlieka stiprūs personažai, humoras, nuotykis, atradimo džiaugsmas. D. Zaidė pastebi, kad mažesniems vaikams knyga dažnai konkuruoja su labai vizualiu skaitmeniniu turiniu, todėl itin svarbios iliustracijos, dizainas ir galimybė skaityti kartu su suaugusiuoju. Vyresniems vaikams knyga turi kalbėti jų kalba ir atliepti realias jų patirtis – draugystę, nerimą, savivertę, santykį su bendraamžiais.
D. Zaidę džiugina didėjantis dėmesys Lietuvos autoriams. „Tai rodo ne tik leidėjų ir rašančių draugystę ir pasitikėjimą, bet ir skaitytojų norą skaityti apie artimą aplinką, istoriją ir atpažįstamas patirtis. Daug temų knygoms ir pasiūlymų rašantiems gimsta tiesiog leidyklų komandose“, – atvirauja ji.
Tačiau kartu rinka tampa labiau poliarizuota. „Kelios labai matomos knygos gali sulaukti itin didelio dėmesio, o gerai, bet ne taip garsiai komunikuojamai knygai pasiekti savo skaitytoją darosi sunkiau. Todėl viena svarbiausių leidėjo funkcijų šiandien yra ne tik atrinkti ir parengti turinį, bet ir padėti skaitytojui pasirinkti iš didžiulės pasiūlos“, – teigia D. Zaidė.
Leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė pastebi, kad šiuo metu populiarus maginis realizmas, maginė fantastika, romantasy. „Prasidėjus karui ar politiniams neramumas šalyje, iškilo poezija, gebanti nusakyti nenusakomus dalykus, – išskiria S. Pūkienė. – Vis dar ant bangos populiarių TV veidų gyvenimo istorijos, biografijos, kunigų pamokymai. Dėl laiko stygiaus ir fragmentuoto mąstymo kelius vis labiau skinasi trumpoji proza.“
Ji išskiria, kad taip pat daugėja gerų vertimų iš mažųjų kalbų, pvz., danų, norvegų, estų, ne tik iš anglų. „Niekada iš mados neišeina gera klasika“, – pabrėžia „Aukso žuvų“ vadovė.
Kodėl taip brangu?
Pasak S. Pūkienės, leidyklos prisitaiko prie pokyčių, domisi naujomis leidybos tendencijomis ir bando dirbti šiuolaikiškiau. Išleisti knygą tapo labai brangu, nes jau senokai pasikeitė ir ekonominė situacija, ir požiūris į autorių teises.
„Autoriams ir kitiems knygų profesionalams sumokame daug daugiau nei anksčiau. Daugiau išleidžiame vizualių knygų – komiksų, iliustruotų, grafinių, o tai kainuoja žymiai daugiau nei tekstinės knygos ar vertimai, – teigia „Aukso žuvų“ įkūrėja. – Kartais, norėdami įtikti auditorijai, leidžiame plonesnes, pigesnes knygas, tačiau laikomės ir savo linijos – leisti kokybiškas istorines knygas, nesvarbu, brangiai iliustruotas, grafines ar tekstines. Pastaruoju metu išleidžiame daugiau audioknygų, nes jaučiame tokį poreikį.“
D. Zaidė atkreipia dėmesį, kad knygos kaina susideda iš daug daugiau nei popierius ir spauda: „Į ją įeina autoriaus ar užsienio teisių turėtojo atlygis, vertimas, redagavimas, korektūra, dizainas, iliustracijos, maketavimas, parengimas spaudai, gamyba, sandėliavimas, logistika, rinkodara, prekybos sąnaudos ir mokesčiai.“
Didelę įtaką turi tiražas. „Vertimo, redagavimo ar dizaino darbų kainos panašios, nepriklausomai nuo to, ar išleidžiama 1 tūkst., ar 10 tūkst. egz. Tačiau mažesnio tiražo atveju šios sąnaudos tenka mažesniam knygų skaičiui. Lietuvių kalbos rinka yra nedidelė, todėl negalime pasiekti tokio masto ekonomijos kaip anglų, vokiečių ar lenkų kalbomis leidžiamos knygos“, – teigia D. Zaidė.
Leidyklos „Aukso žuvys“ leidžiamų knygų tiražai yra maži, dažniausiai neviršija 1 tūkst. egz. Leidyklos vadovė taip pat tikina, kad šiandien brangiau kainuoja ir geras vertėjas, ir paklausus kalbos redaktorius, ir madingas dizaineris. „Dirbtinis intelektas kainą gal ir sumažintų, bet neliktų kokybės, o mums tai nepriimtina“, – teigia S. Pūkienė.
„Kartais leidėjai dėl kainos ar laiko trūkumo atsisako tam tikrų leidybos proceso grandžių (pvz., korektorių ar vertėjų), kažkaip darosi patys, bet knygos kokybė nukenčia“, – dėsto ji.
„Didžiausias iššūkis tokiam mažam leidėjui kaip mes – finansai. Knygą išleisti šiais laikais – labai brangu, turi būti nuolatinis srautas pajamų iš knygų pardavimų, kad be rūpesčių galėtum leisti toliau. Tačiau taip būna ne visada: sezoniškumas ir šalies rinka diktuoja savo sąlygas, – sako S. Pūkienė. – Tokioje mažoje šalyje mes turime apie 100 aktyvių leidėjų, kurie kasmet išleidžia tūkstančius naujų pavadinimų. Taigi leidyklų konkurencija – didžiulė. Gana sunku surasti skaitytojų ir dar sunkiau prisirišti prie savęs – leidėjai neriasi iš kailio, norėdami parodyti savo išleistas naujienas, o skaitytojai renkasi vis priekabiau. Dažnai leidėjai net naujas knygas išparduoda su didele nuolaida – tai Lietuvoje gana įprastas reiškinys, kitaip nei kitose Europos šalyse.“
Tokioje mažoje šalyje mes turime apie 100 aktyvių leidėjų, kurie kasmet išleidžia tūkstančius naujų pavadinimų. Taigi leidyklų konkurencija – didžiulė.
Pasak D. Zaidės, nereikėtų pamiršti ir to, kad knygos kainą veikia knygos apimtis, formatas, įrišimas, spalvotų puslapių skaičius, popieriaus pasirinkimas ir autorių teisių sąlygos. Todėl dvi panašios apimties knygos gali turėti labai skirtingą savikainą.
„Nuo 2026 m. spausdintoms ir elektroninėms knygoms Lietuvoje taikomas sumažintas 5 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM). Tai labai svarbus valstybės sprendimas, padedantis pristabdyti kainų augimą ir išlaikyti knygų prieinamumą. Tačiau jis negali visiškai kompensuoti visų per ilgesnį laiką išaugusių kūrybos, darbo, gamybos ir logistikos sąnaudų“, – pabrėžia D. Zaidė.
Svarbu suprasti ir tai, kad mūsų rinkoje faktiškai sumokama kaina yra žymiai mažesnė nei pradinė naujos knygos kaina, sako ji. Labai didelė dalis knygų, kaip minėjo ir S. Pūkienė, parduodama taikant nuolaidas ar specialius pasiūlymus. „Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad knygą neteisinga vertinti pagal jos kainą ar nuolaidos dydį. Už kiekvienos knygos yra ilgas daugelio kūrybingų žmonių darbas“, – akcentuoja D. Zaidė.
Tiražo anatomija
Knygos tiražą pirmiausia lemia konkretaus kūrinio auditorija, žanras, autoriaus žinomumas, pardavimo kanalai ir galimybė knygą operatyviai pakartotinai spausdinti.
„Nacionalinės bibliotekos duomenimis, 2024 m. Lietuvoje išleisti 3 tūkst. 144 knygų ir brošiūrų pavadinimai, o bendras jų tiražas siekė apie 5,38 mln. egzempliorių. Palyginti su 2023 m., pavadinimų skaičius padidėjo kiek daugiau nei 3 proc., o bendras tiražas – apie 27 proc. Tačiau vienų metų augimas nereiškia, kad didėjo kiekvienos naujos komercinės knygos pirmasis tiražas. Bendram rodikliui įtaką daro vadovėliai, mokomoji literatūra, atnaujinti leidiniai ir pavieniai dideli leidimai“, – aiškina D. Zaidė.
Pasak jos, vertinant tiražų pokyčius, vis svarbiau kalbėti ir apie sparčiai augančią antrinę knygų rinką: socialinių tinklų grupes ir tarpininkavimo platformas, kuriose skaitytojai parduoda knygas vieni kitiems.
„Ši rinka turi aiškių privalumų: ji pratęsia knygos gyvavimo laiką, skatina pakartotinį naudojimą, suteikia galimybę pigiau įsigyti knygų ir padeda surasti leidinius, kurių prekyboje jau nebėra. Tai svarbi žiedinės ekonomikos ir knygų prieinamumo dalis, – neabejoja D. Zaidė. – Tačiau kartu kyla klausimas, kaip antrinės rinkos augimas veikia visą knygos kūrimo grandinę. Teisėtai įsigyta fizinė knyga gali būti perparduodama, o autorius, vertėjas ir leidėjas už vėlesnius jos pardavimus papildomo atlygio negauna. Kai vieną knygos egzempliorių paeiliui perskaito ir perpardavimo platformose įsigyja keli žmonės, kūrėjams ir leidėjui pajamos sukuriamos tik pirmojo pardavimo metu. Tai ypač aktualu, kai antrinėje rinkoje beveik naujos, neseniai išleistos knygos pasirodo labai greitai ir tiesiogiai konkuruoja su naujais egzemplioriais.“
„Mažoje lietuvių kalbos rinkoje net ir palyginti nedidelis naujų knygų pardavimų sumažėjimas gali turėti įtakos sprendimui, ar apsimokės leisti mažesnės auditorijos autorius, sudėtingesnius vertimus ar kultūriškai svarbius, tačiau komerciškai rizikingesnius kūrinius. Problema ne ta, kad žmonės dalijasi perskaitytomis knygomis ar jas perparduoda. Knyga turi būti skaitoma ir keliauti iš rankų į rankas. Tačiau, antrinei rinkai tampant profesionaliu, platformų valdomu ir pajamas generuojančiu verslu, pagrįsta diskutuoti, ar dalis šioje rinkoje sukuriamos ekonominės vertės neturėtų sugrįžti autoriams ir kitiems turinio kūrėjams“, – klausimą kelia LLA prezidentė.
Ilgesnėje perspektyvoje leidėjai pradinius tiražus tikrai planuoja atsargiau, sako ji: „Vietoj didelio tiražo, kuris metų metus gulėtų sandėlyje, pasirenkamas mažesnis pirmasis tiražas ir, knygai pasiteisinus, organizuojamas greitas pakartotinis leidimas. Tai leidžia mažinti perteklines atsargas, finansinę riziką.“
Kalbant apie elektroninę prekyba, šiandien ji yra gyvybinga ir svarbi leidybos rinkos dalis. „Bendri Eurostato duomenys rodo, kad 2024 m. internetu prekes ar paslaugas pirko 72 proc. Lietuvos interneto naudotojų – dvigubai daugiau nei 2014 m. Tai nėra vien knygų rodiklis, tačiau jis aiškiai parodo, kaip smarkiai pasikeitė vartotojų elgsena. Internetinė prekyba kompensuoja dalį fizinių knygynų praradimų, tačiau ne visus ir nevienodai“, – teigia D. Zaidė.
„Žmogus, kuris tiksliai žino, kokios knygos nori, lengvai ją užsisakys internetu. Tačiau fiziniame knygyne didelė dalis knygų atrandama netikėtai – pamačius viršelį, pavarčius, išgirdus knygyno darbuotojo rekomendaciją ar atėjus į renginį. Elektroninė prekyba labai efektyviai atlieka įsigijimo funkciją, bet ne visada visiškai pakeičia kultūrinio atradimo ir bendruomenės funkciją“, – pabrėžia D. Zaidė.
Spausdinta ar skaityklėje?
D. Zaidė atsako, kad spausdinta knyga Lietuvoje tebėra pagrindinis formatas. „2024 m. tyrimo duomenimis, per pastaruosius dvylika mėnesių spausdintą knygą buvo skaitę 69 proc. respondentų, skaitmeninę – 23 proc., o audioknygos klausėsi 19 proc. Tačiau skaitmeniniai formatai auga ir keičia leidėjų mąstymą“, – sako ji.
„Vis dažniau teises vertiname ne tik spausdintos knygos, bet ir elektroninės bei garsinės versijos požiūriu. Planuojame, kuriuos leidinius verta pateikti keliais formatais vienu metu, kaip juos pristatyti skirtingose platformose ir kaip užtikrinti, kad skaitytojui būtų patogu teisėtai įsigyti turinį“, – aiškina LLA vadovė.
Elektroninės knygos ypač patogios keliaujantiems, gyvenantiems užsienyje, skaitantiems užsienio kalbomis ar norintiems turėti daug knygų viename įrenginyje. Tačiau Lietuvoje jos kol kas nepakeičia spausdintos knygos, kaip sako D. Zaidė, greičiau papildo pasirinkimą.
Tačiau audioknygų potencialas kur kas didesnis, nes jos ne tik pakeičia formatą, bet ir sukuria naują laiką skaitymui: žmogus gali klausyti vairuodamas, sportuodamas, vaikščiodamas, atlikdamas buities darbus. „Kitaip tariant, audioknyga konkuruoja ne vien dėl skaitymo laiko, bet ir leidžia mėgautis knyga tą dienos dalį, kai spausdintos knygos atsiversti neįmanoma“, – apibendrina šalies leidėjų atstovė.
Vis dėlto yra kita medalio pusė. „Garsinės knygos gamyba yra brangi: reikia profesionalaus įgarsinimo, režisūros, garso įrašymo, redagavimo ir kokybės kontrolės. Mažoje kalbinėje rinkoje investicija atsiperka lėčiau, todėl labai svarbūs prenumeratos modeliai, platus legalus prieinamumas ir kova su piratavimu“, – svarsto D. Zaidė.
„Manau, kad ateityje skaitytojas vis mažiau rinksis vieną formatą visam gyvenimui. Jis rinksis formatą pagal situaciją: namuose skaitys spausdintą knygą, kelionėje – elektroninę, o automobilyje klausysis audioknygos. Leidėjų užduotis būti pasirengusiems visiems atvejams“, – įsitikinusi LLA prezidentė.
Vasara – darbymetis
Kaip pasakoja D. Zaidė, vasara leidykloms nėra tikrasis poilsio sezonas – greičiau pasikeičia darbo pobūdis. Skaitytojai renkasi daugiau atostogų literatūros, įtraukiančių romanų, trilerių, knygų vaikams, knygų apie įvairią veiklą ir leidinių su užduotimis. Žmonės turi daugiau laiko skaityti keliaudami, prie jūros ar sodyboje, todėl vasara knygai gali būti labai palankus metas.
„Tuo pačiu metu leidyklose intensyviai rengiamasi rudeniui, kuris yra vienas svarbiausių leidybos sezonų, – pabrėžia D. Zaidė. – Baigiamos redaguoti ir gaminti rudens naujienos, planuojama jų komunikacija, ruošiamasi mokslo metų pradžiai, derinami Kalėdų laikotarpio leidiniai. Taip pat jau formuojami kitų metų leidybos planai, perkamos autorių teisės, skaitomi rankraščiai, vyksta pasirengimas tarptautinėms rudens knygų mugėms.“
„Vasara suteikia šiek tiek daugiau erdvės strateginiam darbui: peržiūrėti portfelį, įvertinti, kas pasiteisino, ieškoti naujų autorių, temų ir formatų. Tačiau tai nėra vien revizijos laikas. Leidyboje sprendimai priimami gerokai anksčiau, nei knyga pasiekia skaitytoją, todėl vasarą dažnai jau dirbame su knygomis, kurios pasirodys žiemą, pavasarį ar net kitų metų rudenį“, – dalijasi D. Zaidė.
Galima sakyti, kad vasarą skaitytojas šiek tiek sulėtėja, tačiau leidybos kalendorius – ne. „Tai ir kasdienio darbo, ir paieškų, ir pasirengimo intensyviausiam laikotarpiui metas“, – sako LLA prezidentė.
Naujausi komentarai