Ugdymas – žaidimo forma
Gera žinia ta, kad tvarumo galima išmokyti įdomiai – pakanka šiek tiek kūrybiškumo ir noro įtraukti vaikus į kasdienes veiklas.
„Vaikystėje susiformavę įpročiai yra patys tvariausi – jų nereikia nei priminti, nei kontroliuoti. Jei vaikas nuo mažens mokosi, kad kiekvienas pasirinkimas – ką perki, kaip rūšiuoji, kaip planuoji – yra svarbus, tuomet užaugęs jis sprendimus priima automatiškai, net nesusimąstydamas apie tai kaip apie papildomą pastangą. Būtent todėl tvarumo ugdymas turi prasidėti ne nuo taisyklių, o nuo kasdienių, kartu patiriamų veiksmų“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Jai pritaria ir viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. Ji priduria, kad daliai Lietuvos jaunimo tvarumas, deja, vis dar nėra savaime suprantamas veiksmas.
„Mūsų inicijuojamos apklausos rodo, kad būtent jauni žmonės (18–44 metų amžiaus) rūšiuoja mažiausiai ir prasčiausiai. Dažnai sakoma, kad trūksta laiko ar vietos, tačiau reali priežastis – nesusiformavęs įprotis. Įpročiai formuojasi šeimoje, todėl labai svarbu juos pradėti ugdyti dar vaikystėje“, – priduria A. Burbaitė.
Tvarumo pamokos parduotuvėje
Parduotuvė gali tapti ne tik apsipirkimo vieta, bet ir praktine erdve mokytis atsakingų pasirinkimų. Į kasdienius sprendimus įtraukti vaikai greičiau supranta, kaip jų pasirinkimai veikia aplinką.
„Vaikai gali mokytis ne tik rinktis produktus, bet ir suprasti, kodėl vieni pasirinkimai yra palankesni aplinkai nei kiti, pvz., kodėl verta vengti perteklinio pakavimo ar nepirkti to, ko iš tiesų nereikia“, – sako M. Anilionė.
Ji siūlo apsipirkimą paversti savotišku žaidimu, pvz., kartu su vaikais ieškoti produktų, kuriems supakuoti naudojama mažiau plastiko, rinktis daugkartinius „Duok ruoniukui penkis“ iniciatyvos maišelius ir taip ne tik mažinti atliekų kiekį, bet ir prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.
Apsipirkimą galima paversti ir smagia tvarumo paieška, parungtyniauti, kas ras daugiau produktų, pažymėtų tvarumą žyminčiais sertifikatais ar ženklais. Tai gali būti ekologiškų produktų ženklas (žalias ES lapelis), rodantis, kad produktas pagamintas laikantis griežtų ekologinės gamybos reikalavimų. Taip pat galima rasti ir kitų tarptautinių tvarumo sertifikatų ženklų: „Fairtrade“ ar „Rainforest Alliance“, kurie rodo, kad produktai pagaminti laikantis socialinės atsakomybės ir aplinkosaugos principų.
Verta atkreipti vaikų dėmesį ir į sprendimus, padedančius mažinti maisto švaistymą. Pvz., „Geradarių maišeliuose“ sudėti netobulos išvaizdos, tačiau puikiai vartoti tinkami vaisiai ir daržovės. Tai puiki proga paaiškinti vaikams, kad maisto vertė slypi ne išvaizdoje, o kokybėje, ir parodyti, kaip paprastais pasirinkimais galime prisidėti prie mažesnio švaistymo.
Į kasdienybę namuose
Apsipirkimo metu išmoktos pamokos tampa vertingos tik tuomet, kai yra pritaikomos kasdienybėje. Būtent namuose vaikai geriausiai įtvirtina supratimą apie atsakingą vartojimą ir atliekų rūšiavimą.
„Jei kartu renkamės produktus, aptariame pakuotes, natūralu, kad grįžę galime jas kartu ir išrūšiuoti – taip vaikas pamato visą procesą nuo pasirinkimo iki atsakingo atliekų tvarkymo“, – sako M. Anilionė.
„Svarbiausia tai daryti kartu su vaikais – visų pirma susipažinti su skirtingomis medžiagomis: stiklu, popieriumi, plastiku, metalu. Taip pat verta pažaisti žaidimą – kur kurioms pakuotėms vieta. Svarbu nepamiršti ir pagrindinės žinutės: atsakomybė už atliekų tvarkymą tenka mums – vartotojams“, – antrina A. Burbaitė.
Ji priduria, kad, norint išvengti klaidų, verta laikytis vienos aiškios taisyklės – rūšiuoti tik produktų ir gaminių pakuotes.
„Stiklinės pakuotės keliauja į stiklo konteinerį, popierinės ir kartoninės – į popieriaus, o visos kitos – į plastiko. Taip pat svarbu žinoti, kad jokiu būdu negalima į rūšiavimo konteinerius mesti jokių su žmogaus higiena susijusių daiktų: sauskelnių, higieninio popieriaus, dantų šepetėlių. Negalima į jokį konteinerį išmesti baterijų, elektronikos prietaisų, lempų – šiems daiktams yra atskiros surinkimo vietos parduotuvėse“, – primena A. Burbaitė.
Vaikai – pokyčių varikliai
Vaikų ugdymas gali turėti gerokai didesnį poveikį nei tikimasi – dažnai jie ne tik patys perima naujas žinias, bet ir parneša jas į namus, taip keisdami visos šeimos kasdienius įpročius.
„Ne kartą teko girdėti suaugusiuosius sakant: vaikas pasiūlė, nes mokykloje buvo edukacija. Esu tai mačiusi ir praktikoje: renginio metu viena dalyvė puikiai išlaikė rūšiavimo testą, nes jos atžala dalyvavo aplinkosaugos konkurse, o į procesą įsitraukė visa šeima. Tai rodo, kad vaikai gali tapti tikrais pokyčių ambasadoriais namuose“, – tvirtina A. Burbaitė.
M. Anilionė priduria, kad vaikų įsitraukimas dažnai veikia net stipriau nei informacinės kampanijos – jie ne tik klausia, kodėl daroma vienaip ar kitaip, bet ir skatina laikytis susitarimų, pvz., primena rūšiuoti, ragina nepirkti nereikalingų daiktų ar atkreipia dėmesį į perteklinį pakavimą.
Naujausi komentarai