Europos ateitis – nauja mokėjimo priemonė

Ar skaitmeninis euras būtų tik dar viena mokėjimo priemonė? Kuo jis skirtųsi nuo įprastos banko sąskaitos? Ar atsiskaitymai juo būtų privatūs kaip grynaisiais? Ar verslas privalėtų jį priimti? Ir kas atsakytų, jei mokėjimas nepavyktų? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo advokatų kontoros „Glimstedt“ teisininkas Arnas Sabalys.

– Kuo skaitmeninis euras skirsis nuo pinigų, kuriuos šiandien laikome savo banko sąskaitoje? Kas tas skaitmeninis euras?

– Palyginus su komercinio banko sąskaita, tie pinigai yra banko įsipareigojimas mums, kad kai mums tų pinigų reikės, mes galėsime jais naudotis, atlikti mokėjimus, išsiimti ir panašiai. Skaitmeninis euras bus dar viena teisėta atsiskaitymo priemonė, lygiai taip pat, kaip banknotai arba monetos. Tai reiškia, kad prekybininkai turės pareigą tokią mokėjimo priemonę priimti.

– Ar teisinga vadinti jį dar viena mokėjimo programėle?

– Programėle vadinti nereikėtų, bet tiek privatūs bankai, tiek Europos centrinis bankas sukurs privačią programėlę. Reikėtų koncentruotis į mokėjimo priemonę ir prekybininkų pareigą ją priimti. Programėlė tebus prieigos priemonė.

– Kodėl turime daugiau klausimų nei atsakymų apie skaitmeninį eurą?

– Išsiskiria nuomonės, ar to skaitmeninio euro iš tikrųjų reikia. Pagrindinė priežastis, kodėl jį norime sukurti – ekonomikos kontrolė euro zonoje. Dabar „Visa“ ir „Mastercard“ yra pagrindiniai gigantai rinkoje, kurie ją kontroliuoja. Kaistant geopolitinei situacijai, Europai norisi turėti nepriklausomumą.

– Ar tai yra saugumo priemonė bei svertas Europos Sąjungai?

– Taip. Nežinau, ar tai gera analogija, bet galima palyginti tai su atsinaujinančiais energijos ištekliais ir Hormuzo krize pasaulyje. Tiesiog reikia kažkokios alternatyvos, kad rinka galėtų funkcionuoti kuo labiau nepriklausomai.

Tiesiog reikia kažkokios alternatyvos, kad rinka galėtų funkcionuoti kuo labiau nepriklausomai.

– Komerciniai bankai ir finansų sistema jautriai žiūri į skaitmeninį eurą. Kodėl taip yra?

– Komerciniuose bankuose laikomi pinigai yra stabilus ir pakankamai pigus finansavimo išteklis patiems bankams. Jei nutiktų taip, kad žmonės masiškai pradėtų tuštinti savo taupomąsias sąskaitas iš bankų, įvyktų nemalonus domino efektas. Bankams reikėtų naujų finansavimo šaltinių, o tai brangiau kainuotų pačiam verslui ir gyventojams. Pabrangtų kreditavimas, pakiltų palūkanos ir ekonominės pasekmės būtų nekokios.

– Ar skaitmeninis euras galėtų būti naudojamas kaip alternatyva banko indėliams? Ar būtų taikomi kokie nors saugikliai?

– Ne. Kad žmonės nepradėtų tuštinti savo indėlių, tam yra numatyti du saugikliai. Vienas saugiklis yra skaitmeninio euro sąskaitos laikymo limitas, o kitas – už skaitmeninio euro laikymą nebus mokamos palūkanos. Taip panaikinama paskata gyventojams naudoti skaitmeninį eurą kaip taupymo priemonę.

– Ar skaitmeninio euro atsiskaitymai bus anonimiški, kaip grynaisiais pinigais?

– Deja, bet ne. Skaitmeninė erdvė yra skaitmeninė erdvė ir tas pėdsakas bus visada. Grynųjų pinigų anonimiškumo lygio skaitmeninis euras nepasieks, bet bus taikomi du atsiskaitymo režimai. Vienas yra mokėjimas naudojant interneto ryšį. Mokėtojo ir gavėjo duomenys bus užšifruoti. Tai matys mokėjimo paslaugų tiekėjas, bet nematys euro zonos institucijos. Nenaudojant interneto ryšio, privatumo lygmuo bus panašesnis į grynuosius pinigus. Mokėjimo paslaugų tiekėjai matys, kad mokėtojas arba pasipildė savo skaitmeninio euro sąskaitą, arba ją patuštino.

– Ar verslui jau reikėtų savo kasos, apskaitos ar mokėjimo aparatus? Tikriausiai turės būti vykdoma kažkokia adaptacija?

– Taip, bet pamesti galvos nereikėtų. Reguliavimas dar nėra priimtas, tikimasi tai padaryti šių metų pabaigoje. 2027-ųjų antroje pusėje prasidės skaitmeninio euro testavimas. Yra išrinkti 36 mokėjimo paslaugų tiekėjai ir prekybininkai. Euro zonos nacionaliniai bankai testuos, kaip ši infrastruktūra veikia, kokie iššūkiai ir kokios problemos gali kilti. Prekybininkams ir mokėjimo paslaugų tiekėjams reikėtų šią informaciją sekti ir domėtis. Tikėtina, kad skaitmeninis euras pas mus bus, todėl reikia pasirengti integracijai.

– Kada atsiras pirmas skaitmeninis euras?

– Jei viskas vyks pagal planą, pirmasis skaitmeninis euras rinkoje turėtų pasirodyti 2029 metais. Atrodo, kad tai yra labai toli, bet laikas bėga greitai.

– Kada verslas turėtų pradėti ruoštis?

– Testavimo metu. Reikėtų stebėti naujienas, iššūkius ir problemas, kurios gali kilti. Tikriausiai tai bus technologiniai klausimai ir vidaus taisyklės.

– Kas atsakys, jei skaitmeninio euro mokėjimas nepavyks ar bus įvykdytas netinkamai?

– Pirmasis santykis ir reikalavimas iš naudotojo gali būti nukreiptas į mokėjimo paslaugų tiekėją, nes jis yra atsakingas už mokėjimo įvykdymą ir aptarnavimą. Pagrindas būtų, jei skaitmeninio euro struktūra turėtų problemų, jei atsirastų techninis gedimas ar infrastruktūros problemos. Tuomet mokėjimo paslaugų tiekėjas turėtų kreiptis į Europos centrinį banką.

– Ar bus galima skaitmeniniu euru atsiskaityti trečiosiose šalyse?

– Mintys, kaip tai integruoti į kitas šalis, yra svarstomos, bet jos ganėtinai ankstyvos. Pirmiausia Europos centriniam bankui reikia užtikrinti, kad skaitmeninis euras nepriekaištingai veiktų pačioje Europoje.

– Ar bus nustatytos skaitmeninio euro naudojimo ribos?

– Taip, bus. Bus nustatytos pinigų laikymo ribos. Pavyzdžiui, jei prekė kainuos 3,2 tūkst. eurų, o jūs skaitmeninio euro kortelėje turėsite 3 tūkst., kas yra limitas, toks atsiskaitymas viršys leistiną ribą. Tačiau ši sąskaita galės būti susieta su komercinio banko sąskaita ir tuomet pinigai įkris automatiškai. Planuojama patvirtinti tokį modelį.

– Kokie yra skaitmeninio euro privalumai? Kodėl 2029 metais mes turėtume turėti skaitmeninio euro sąskaitą?

– Svarbus klausimas, kaip bankui išleisti teisėtą atsiskaitymo priemonę ir pritraukti žmones, kad jie pradėtų ją naudoti? Viena iš priežasčių – mes judame link skaitmenizacijos ir gyventojai turi norą išlaikyti grynųjų pinigų privatumo lygį. Nors skaitmeninis euras suteikia tokią galimybę, nors ir ne iki galo. Taip pat naudojimasis skaitmeninio euro infrastruktūra bus nemokamas.

– Tai naudos yra daugiau, nei trūkumų?

– Norėčiau manyti, kad taip.

Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže: