Apie tai, kas laukia artimiausiu metu, su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
– Dyzelino kaina perkopė 2,3 euro. Ar tai jau pabaiga?
– Dabar yra tik rugsėjis ir geopolitinė įtampa artimuosiuose Rytuose nemažėja. Manau, kad atskaitos taškas galėtų būti lapkričio pradžia, kai JAV vyks vidurio kadencijos rinkimai. Iki to laikotarpio galime sulaukti didesnių kainų.
– Kodėl lapkričio pradžioje kainų augimas gali sustoti?
– Iranas siekia, kad respublikonai nebūtų perrinkti per vidurio kadencijos rinkimus. Dyzelino kaina didmeninėje Europoje praeitą savaitę buvo pasiekusi rekordinį lygį. Manau, kad gali būti dar daugiau.
– Ar pasieksime tris eurus?
– Tai yra spekulacijos, žaismas žodžiais ar skaičiais, bet aišku, kad kaina gali didėti. Dyzelino paklausa auga tada, kai vėsta orai. Rusija pratęsė dyzelino eksporto draudimą ir spalio mėnesiui. Klausimas, kaip greitai Saudo Arabija susitvarkys su naftotiekiu, kurio infrastruktūra prieš pusantros savaitės buvo apgadinta. Nerimo yra daug.
– Ar yra prielaidų, kad kainos gali mažėti?
– Problemą sukėlė geopolitiniai reikalai. Jei jie pakryptų į teigiamą pusę, kainos greitai nučiuožtų žemyn.
– Du trečdaliai visų transporto priemonių Lietuvoje yra dyzelinės. Gal tai yra šansas persitvarkyti?
– Tai jau vyksta. Pakanka pažiūrėti, kokie automobiliai yra perkami dabar ir kaip keičiasi degalų pardavimai. Dyzelino pardavimų nuosmukis kas mėnesį svyruoja nuo 5 iki 10 proc., o benzino pardavimų augimas siekia 10 proc. Tai yra susiję su parko pokyčiais, kurie vyksta ir vyks artimiausiais mėnesiais.
– Ar patartumėte žmonėms bėgti nuo dyzelio?
– Aš pats vairuoju benzininį įkraunamą hibridą. Pavasarį turėjau dyzelinu varomą automobilį, bet savo pavyzdžiu rodau, kad pabėgau nuo jo.
– Ar valdžia nevėluoja įsikišti?
– Vienintelis sprendimas valdžiai yra mažinti akcizus arba ne. Pastarąsias kelias savaites matau tam tikrą atsitraukimą Europos Sąjungos šalyse. Svyravimai ir pokyčiai yra per daug dideli. Lenkai nuo rugsėjo sugrąžino padėtį prieš karą Irane – tiek PVM, tiek akcizų dydį dyzelinui. Dyzelino kainų skirtumas tarp mūsų ir lenkų yra apie 10 centų, o benzino – apie 18 centų. Tai yra nemažai, bet piko metu skirtumai siekė ir 40 centų. Kitos šalys taip pat yra laukimo pozicijoje. Reikia arba daryti kažką stipraus, arba nedaryti nieko. Manau, kad dabartiniame kontekste valdžia lauks ir žiūrės, kada saugikliai bus išmušti. Kol kas ekonomika juda.
– Tai nieko negalima padaryti?
– Tai yra akcizų klausimas, kitų būdų nėra. Manau, kad valdžiai aktualesnis klausimas yra šilumos kaina, kas yra dar svarbiau žmonėms. Daug tikslingesnė priemonė yra kompensacijos. Jei kaina padidės, daugiau žmonių galės gauti kompensacijas ir reikės išleisti daugiau pinigų iš biudžeto. Bet jei žmogus turi didesnes pajamas, jis nesikreips. Tačiau nesu linkęs manyti, kad valdžia politiškai ištvers nepadariusi kokių nors veiksmų.
– Ar kaina kils trečdaliu?
– Lyginant su pernai metais, taip. Tačiau galima diskutuoti, ar ji kils kas mėnesį, ar jau dabar ji yra pasiekusi piką. Jau yra įskaičiuota daug blogybių, tad gruodį ir sausį kainos gali nebedidėti.
– Dabar jau turime apie 6 proc. infliaciją, o tai dar nėra riba. Ką žada ruduo, kokios bus kainos?
– Netrukus sulauksime rugsėjo mėnesio infliacijos. Šį mėnesį pabrango dyzelinas ir benzinas. Rugsėjis sezoniškai yra infliacijos mėnuo. Yra šiek tiek padidėjusios grūdų kainos, bet jos šoktelėjo prieš mėnesį. Didžiausias spaudimas iš verslo pusės yra šilumos kainos. Maisto pramonei dujos yra labai svarbios. Maisto perdirbėjams ateis gąsdinančios sąskaitos už rugpjūtį ir rugsėjį.
Maisto perdirbėjams ateis gąsdinančios sąskaitos už rugpjūtį ir rugsėjį.
– Kokia yra gamtinių dujų kaina?
– Penktadienį kaina buvo 78 eurai už megavatvalandę, o prieš metus ji buvo arčiau 40 eurų. Biržinės kainos dalis beveik padvigubėjo.
Maisto kainų infliacija turėtų atrisnoti, bet rugsėjį dar nekalbėsime apie tai. Maisto kainų infliacija bus kitų metų tema. Kainos nuo vasario mėnesio Lietuvoje pakilo beveik tiek pat, kiek vidutiniškai pakilo Europos Sąjungoje. Metinę infliaciją Lietuvoje sukūrė sausis ir vasaris. Nuo kovo mėnesio mes judame kartu su Europos Sąjunga.
– Ar ne antros pakopos pinigai paskatino infliaciją?
– Nuo vasario mėnesio kainos Lietuvoje padidėjo panašiai, kaip Europos Sąjungoje. Mane stebina, kad įliejus 3,9 milijardus eurų į gyventojų sąskaitas, neturėjome didesnės infliacijos nei vidurkis. Bet neramu, kad ji po didesnio atsilikimo gali ateiti. Tai yra sudėtinga tema ir rizikų yra daug.
– Tai tiems, kurie šildosi dujomis, važinėja dyzeliu ir dar turi paskolą, ne pyragai?
– Taip. Dabar šešių mėnesių EURIBOR siekia 2,9 proc., kai metų pradžioje jis buvo 2,1 proc. Tačiau tai nėra 4 proc., kaip buvo prieš 2024 metų pradžią. Dinamika aiški – gyventojams reikės išleisti daugiau pinigų paskolų aptarnavimui. Bet tas pats aktualu ir verslui, nes tai didina sąnaudas. Palūkanos mažiau jaučiasi, kai ekonomika auga, o kai nebeauga, tada palūkanos ima stipriai kirsti.
– Ar pusmečio laikotarpyje matosi ryškesnio nuosmukio ar net krizės ženklai?
– Rizikų ir grėsmių yra daug. Pirmas numeris yra energetika, o dabar dar tik rugsėjis. Visas energetikos piktumas prasideda lapkritį, gruodį ir sausį. Iki tol reikia išgyventi, o kainos yra santykinai aukštos. Mūsų priešai supranta šią įtampą ir toliau bandys duoti per jautrią vietą.
– Tai kol kas šviesaus dangaus nesimato ir jis tamsėja?
– Kol kas tamsėja, bet mūsų atskaitos taškas yra pakankamai stiprus. Tiek Lietuvos, tiek euro zonos ekonomikoje antras ketvirtis buvo stipresnis, nei tikėtasi. Trečią ketvirtį duomenys irgi bus geri, bet klausimas, kas bus ketvirtą ketvirtį ir kitų metų pirmą ketvirtį. 2022 metais BVP ir kiti rodikliai irgi sumažėjo metų pabaigoje. Manau, kad silpnesnius rezultatus pamatysime metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, bet ekonomika važiuoja. Kol ji juda į priekį, tol palūkanų augimas ar energetikos išteklių padidėjimas taip stipriai nekerta. Tačiau rizikų yra.
– Kovo pradžioje laukia savivaldos rinkimai. Visos valdžios be išimties turi polinkį pamaloninti rinkėjus ir po savęs palikti didesnes skyles biudžete. Ar ir šįkart bus tokia prabanga?
– Biudžetas yra ne rizika, o atsvara. Manau, kad bus išspaudžiama tiek, kiek leidžia fiskalinis tvarumas. Prieš dvi savaites išgirdome apie šeimos gerovę, kas yra aiški indikacija, jog valdžia nori duoti. Kai yra kiti reikalai, sakoma, kad pinigų nėra, o čia yra. Bet kai kurie sprendimai yra logiški ir geri.
– Kas jums ten patinka, o kas atrodo nelogiška?
– Tai, kas siejasi su vaiko priežiūros atostogų metu tėvams mokamomis išmokomis, yra normalūs sprendimai. Taip pat ir išmokos sugrįžusiems lietuviams. Bet normalios sumos yra iki 100–200 milijonų eurų. Kadangi nemažai žmonių pasitraukė iš antros pakopos pensijų fondų, valstybės biudžetas sutaupys apie 150 milijonų eurų. Ponia Ruginienė tuos pinigus kaip tik ir ruošiasi naudoti.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
(be temos)
(be temos)
(be temos)