Dubnikovas įsitikinęs – šildymo kainos žiemą augs

Apie tai, kodėl situacija šalyje nėra tokia bloga, kaip gali pasirodyti, su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo ekonomistas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

– Atkreipėte dėmesį į pasiskolinimo procentų augimą. Lietuvos ekonomika gana sveika, bet už skolą mokame vis brangiau ir esame arti 4 proc.

– Praeitą savaitę buvo simboliškai peržengta 4 proc. riba už 10 metų. Gali tekti mokėti ir daugiau. Atrodo, kad tai yra labai baisus skaičius, bet jei pažiūrėtume į istoriją, didesnes palūkanas pradėjome mokėti tik po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais. Sukilo baimės dėl viso regiono ir niekas nežinojo, kuo tai baigsis. Prisiminkime geopolitinę įtampą ir energetinį šoką.

– O kodėl tokiu ekonomiškai ramiu laiku pinigai yra pabrangę?

– Kas liečia Lietuvą, tragedijos nėra, tiesiog didėja bendras skolos kainos lygis. Pats didžiausias variklis yra JAV, nes skola didėja ir toliau. JAV yra pasiskolinusios 123 proc. nuo savo BVP, o mūsų skola yra kiek daugiau nei 40 proc. JAV susiduria su tokia problema, kad skola brangsta, o skolintojai reikalauja vis daugiau.

Taip pat kyla įtampa pas pagrindinius partnerius – japonus. JAV susidūrė su pingančios valiutos problema ir padarė nedažną veiksmą – kišosi į valiutos kursą ir bandė sustiprinti jeną, kad japonai toliau galėtų skolinti pinigus jiems bei nepardavinėtų skolos vertybinių popierių. Finansų rinkoje buvo kilusios bangos, kad tai gali būti vienas iš naujų įtampos šaltinių. Skola kasmet kainuos daugiau nei rekordiniai JAV gynybos biudžetai. Net stipriausia pasaulio ekonomika turi problemų. Šiandien JAV už 10 metų laikotarpį moka 5 proc. per metus, o vokiečiai, esantys arčiau mūsų, moka 3,3 proc.

– Prieš nepilnus 10 metų skolinomės už daugiau nei 1 proc., o dabar esame arti 4 proc. Ar tai rodo, kad investuotojai vis mažiau pasitiki mūsų ekonomika?

– Ne. 1 proc. istoriją pamirščiau, nes tada buvome beprecedentėje situacijoje, kai viso pasaulio centriniai bankai leido pinigus į rinką, spausdino juos, siekė išvengti pandemijos ir taip skatinti ekonomiką, o po to atsirado kita krizė – Rusijos veiksmai Ukrainoje. Rinkoje buvo pinigų jūra. Taip pat buvo beprecedentis atvejis, kai Lietuva už vertybinius popierius netgi gaudavo priemoką, kad tik pasaugotų pinigus. Tai yra istorija, bet geriau, kad tokie laikai negrįžtų. Neigiamos palūkanos dažnai byloja, kad rinkos situacija yra labai nestabili ir reikia šerti visus pinigais. Dabar valstybių palūkanos yra padidėjusios, tai rodo tam tikrą įtampą, kuri persiduos verslams. Verslai turės mokėti aukštesnes palūkanas, nes jie yra rizikingesni. O tiems, kurie skolinasi, pinigai bus mažiau prieinami arba kainuos brangiau.

– Ar ruduo artėja ir ekonomikoje? Ar yra signalų, rodančių apie niūresnį ekonomikos ciklą?

– Nepasakyčiau. Yra įtampų ir skolų, bet ar ateina ruduo? Investuotojai žiūri į priekį, o ne atgal ir atsigręžia į Europą. Pagrindinis variklis, kuris po ilgos pertraukos gali pajudinti Europą, yra gynybos biudžetai, skirti būti išleisti įvairiomis prasmėmis. Gynyba susideda iš trijų dalių, kurios yra gana lygios – geležies ir ginklų, personalo bei infrastruktūros, kurią sudaro gelžbetonis ir plytos. Tos dvi dalys – personalas ir gelžbetonis, visoje Europoje tikrai gaus pinigų ir tai gali būti tam tikras paskatinimas. Taigi, įtampų yra, bet sunku pasakyti, ar artėja ruduo. Sezonai yra labai švelnūs, o didelis pakilimas taip pat nenumatomas. Turbūt laukia lietuviška vasara – norisi, kad būtų geriau, bet nėra taip ir blogai.

– Ar infliacija, jūsų nuomone, didės?

– Manau, kad Lietuvoje priartėsime prie 6 proc. Tikėtina, kad viršysime, bet tai priklauso nuo situacijos energetikos sektoriuje, nuo to, kokia žiema ateis ir kokios bus prognozės. Turėsime vieną didžiausių infliacijų Europoje, bet ji nėra tokia baisi, nes kyla iš to, kad turime pakankamai daug pinigų. Tai yra gynybos, pensijos pinigai, o taip pat ir Europos Sąjungos pinigai, kurie 2026–2027 metais didžiausia apimtimi ateis į Lietuvą. Diskusija yra gana tuščia, nes svarstoma, ar infliacija bus 5,5 ar 6,5 proc. Ar žmogus pajus skirtumą? Manyčiau, kad ne. Mes tikrai turėsime šiek tiek aukštesnę infliaciją, bet kitais metais matysime jos sumažėjimą, nes vienkartinių faktorių efektas sumažės.

– Kaip mes susitvarkysime su energetikos ir dujų kainų iššūkiais?

– Naftos ir kuro kainos, sąskaitos, už kurias mokame dažniau nei už elektrą ir dujas, yra daugiau ar mažiau stabilios. Tačiau jei atsiverstume praėjusių metų šildymo sąskaitas, prie jų galėtume pridėti 30 proc. Dujų kaina kyla į viršų ir yra pasiekusi tikrai aukštą lygį. Olandijoje praėjusią savaitę pasiekta didžiausia kaina per paskutinius trejus metus. Kita vertus, Europos saugyklos pamažu pildosi – 60 proc. jų jau yra užpildyta. Dar trūksta, bet vyksta pasiruošimas žiemai.

Kas liečia Lietuvą, biokuro kaina yra padidėjusi ir dėl to 30–35 proc. augs šildymo kainos. Verslui yra svarbesnės dujos, o namų ūkiams ir butuose gyvenantiems žmonėms reikalingas biokuras. Juo yra kūrenami didieji miestai. Ramiu balsu galiu informuoti, kad kainos tikrai augs, nes viskas jau yra nupirkta aukštesne kaina nei buvo prieš tai.

– Viena vertus, pajamos auga, tačiau visuomenės grupių atskirtis ir skurdo lygiai yra pakankamai aukšti. Ar kai kurias visuomenės grupes tai gali gerokai nuskurdinti?

– Taip, tame yra tiesos. Sparčiai besivystanti ekonomika labiausiai nukentėjusius žmones stumia į šoną dar stipriau. Didžiausias ir vidutines pajamas gaunantys žmonės juda į priekį. O tiems, kuriems iš tikrųjų nepasisekė, kuriems gamta nedavė gebėjimų ar kurie gyvena nepatogioje geografinėje vietoje, iš tikrųjų yra labai sunku. Takoskyra stiprėja, bet kalbėdami apie ekonominį augimą turime žiūrėti, kur bendrai juda ekonomika. Jei judame į priekį, turėsime ir lėšų pasirūpinti mažiausias pajamas gaunančiais žmonėmis.

Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže: