Kas artimiausiu metu laukia maisto, būsto kainų? Kaip situaciją paveikia dėl karo Artimuosiuose Rytuose brangstantys energetikos ištekliai? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
– Jūsų bankas prognozę šiek tiek pablogino. Iš pradžių buvo prognozuojama, kad ekonomika augs 3,2 proc., o dabar apsistota ties 3 proc. Kas tai lėmė ir kiek reikėtų tai sureikšminti?
– Nereikėtų to sureikšminti. Pirmojo pusmečio BVP duomenys buvo šiek tiek prastesni, nei tikėjomės. BVP vis tiek stipriai augo. Antrąjį ketvirtį turėjome 4 proc. BVP padidėjimą, bet galvojome, kad bus dar daugiau. Sureikšminti to tikrai nereikėtų. O žiūrint į trečią ar ketvirtą ketvirčius, šalies ekonomikos pokytis bus lėtesnis. Žiūrint į priekį matysime lėtesnius augimo pokyčius, bet tai yra pakankamai normalu, nes nemažai įtakos antram ketvirčiui turėjo atsiimti pinigai iš antros pakopos pensijų fondų. Jie vis dar daro įtaką. Tai rodo atsiskaitymai kortelėmis liepos ir birželio mėnesiais. Žmonės išlaidauja ir jų pajamos auga stipriai. Šiandien buvo paskelbti antro ketvirčio vidutinio darbo užmokesčio duomenys. Turime stebėtinai spartų augimą, viršijantį lūkesčius. Vidutinis darbo užmokestis į rankas per metus padidėjo 9 proc.
– Kiek antros pensijų pakopos pinigai reikšmingai prisideda prie rezultatų, kuriuos matome? Infliacijos prognozę šiems metams sumažinote nuo 5,7 iki 5,3 proc. Ar tai reiškia, kad įtaka yra mažesnė, nei tikėjotės?
– Taip. Baiminomės, kad infliacija gegužę, birželį ir liepą bus didesnė, bet ji buvo šiek tiek mažesnė. Tai yra suprantama, nes degalų ir naftos kainos pikas buvo balandžio pradžioje. Turėjome šiek tiek mažesnes degalų kainas. Pradžiugino ir tai, kad vasarą turėjome maisto kainų defliaciją. Todėl infliacijos prognozė yra sumažinta, bet būsimų degalų kainų pokyčių rizika išlieka akivaizdi. Šiandien dyzelinas yra šiek tiek atpigęs, bet artėjant šaltajam sezonui galime dar visko pamatyti. Manome, kad infliacija gali viršyti ir 6 proc. O antros pakopos pinigų pervertinti nereikėtų. Kiti sektoriai parodė pakankamai stiprų rezultatą. Žiūrėsime, kaip seksis eksportuotojams, nes tai yra didžioji nežinia. Iš verslo girdime, kad labiausiai gąsdina gamtinių dujų kainos. Taip pat skaičiuosime nuostolius po praėjusio savaitgalio audros. Žemės ūkis ir tam tikri verslai tikriausiai patyrė nemažus nuostolius.
– Ar praūžusi audra bus tik kitų metų problema?
– Labiausiai tai atsilieps daržovių kainoms. Dalis daržovių, uogų ir tam tikrų vaisių nuskendo ar sugedo užgesusiuose šaldikliuose. Tai gali paveikti infliaciją, bet svarbiau yra tai, kas dedasi pasaulinėje rinkoje. Grūdų kainos per metus padidėjo 15–20 proc. Jei šiemet matėme grūdinių produktų kainų defliaciją, kitais metais numatomas kainų padidėjimas. Šiais metais yra labai sumažėjusi žaliavinio pieno ir kiaulienos supirkimo kaina. Matoma, kad dėl didesnių sąnaudų ir brangesnės energetikos kitais metais maisto kainų infliacija sugrįš ir bus reikšmingesnė.
– Vakar buvo pristatytos ekonomikos prognozės. Viena įdomiausių jūsų minčių buvo ta, kad esame būsto sandorių bei kainų pike. Ką tai reiškia ir kas tai lėmė? Ar tai reiškia, kad būstas nebebrangs, o galbūt esame įperkamumo krizėje?
– Įperkamumo krizėje nesame, nes jei būtume, tuomet nebūtų sandorių. Yra daug žmonių, perkančių pirmąjį būstą. Negalima sakyti, kad būstas yra neįperkamas, bet įperkamumo rodikliai prastėja. Visuomet reikėtų galvoti apie ciklus – yra tam tikri laikai, kai rinka kaista ir kai rinka vėsta. Jau dvejus metus gyvename kaistančioje rinkoje, ką rodo ir aktyvumas, ir būsto kainos. Jos yra padidėjusios 15–20 proc. per metus. Žiūrėdami į priekį galvojame apie tai, ar yra veiksniai, palaikantys aktyvumo ir kainų didėjimą. Prieš metus turėjome ir mažėjančias palūkanas, ir antros pensijų pakopos pinigus, ir Lietuvos banko atsakingo skolinimo nuostatų pokyčius. Žiūrint į priekį, mes neturime reikšmingų įvykių. O kai jų neturime, potencialiam pirkėjui nebėra, kur skubėti. Turime augančias palūkanų normas ir pasiūla didėja. Manau, kad rinka bus aktyvi, bet vėsesnė nei pernai. Po tokio spartaus augimo yra labai tikėtina, kad, jei nieko neatsitiks finansų rinkoje, kainos turėtų nurimti ir kurį laiką pabūti savo vietoje.
Negalima sakyti, kad būstas yra neįperkamas, bet įperkamumo rodikliai prastėja.
– Ar prognozuojamas lėtesnis ekonomikos augimas reiškia, kad kitąmet viešajam sektoriui gali tekti veržtis diržus?
– Manau, kad tai priklausys nuo to, kokius sprendimus priims politikai. Noriu priminti, kad valstybė gyvena skolintų pinigų sąskaita. Per metus mūsų skola padidėjo iki 6 mlrd. eurų. Fiskalinės drausmės, kurios reikalauja Europos Sąjunga, mes jau nebeatitinkame. Žiūrėsime, kaip kitais metais elgsis mūsų Vyriausybė, Seimas ir kiek jie bus linkę sumažinti biudžeto išlaidų augimą iki tvaraus dydžio. 6–7 proc. yra tiek, kiek turėtų augti biudžeto išlaidos ir viešojo sektoriaus atlyginimai. Manau, kad vis tiek matysime didesnį išlaidų augimą. Akivaizdu, kad senatvės pensijos ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augs sparčiau, nei auga ekonomika.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai