Bedarbiams siunčia svarbią žinią

Kol vieni vasarą atostogauja, kiti ieško darbo. Kai kuriems tai – tikras iššūkis, nes nebėra nei jėgų, nei sveikatos.

„Darbas buvo per sunkus, jau metai ne tie. Du su puse mėnesio padirbau ir viskas“, – pasakojo vyras.

Kiti, priešingai, yra kupini jėgų, tačiau neturi reikiamų įgūdžių.

„Baigiau tik septynias klases, nesimokiau, nepavyko“, – prisipažino praeivis.

Treti ieško naujų galimybių.

„Ilgą laiką buvome Vokietijoje, dabar grįžome ir bandome įsidarbinti“, – kalbėjo pašnekovas.

Dar kiti darbo neteko, nes buvo atleisti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Dirbau privačiame sektoriuje. Vienu metu darbuotojų pasidarė per daug, todėl manęs nebereikėjo“, – pasakojo moteris.

„Išvarė dėl kolektyvo, atleido“, – teigė praeivė.

Tačiau tokių bedarbių yra mažuma – atleidžiamas tik kas dešimtas darbuotojas. Vadinasi, absoliuti dauguma, net 90 proc., iš darbo išeina patys.

„Tai yra visiškas nonsensas. Daugybė darbuotojų išeina savo noru, bet iš tiesų ne savo valia, nes jiems daromas didžiulis spaudimas. Ne visi darbdaviai nori mokėti išeitines išmokas“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Nesvarbu, ar žmogus iš darbo išėjo pats, ar buvo atleistas, devynis mėnesius bedarbiu rūpinasi valstybė. Tačiau yra žmonių, kurie nedarbo išmoką naudoja poilsiui.

„Padirbėję toje pačioje darbovietėje žmonės išeina, užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje, o po kelių mėnesių vėl sėkmingai grįžta į tą pačią darbovietę“, – pasakojo Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Nuo liepos piktnaudžiauti nedarbo išmokomis tapo sunkiau – norint gauti kitą išmoką, reikia būti išdirbus bent metus. Tačiau liberalai teigia, kad bedarbiai ir toliau lepinami.

„Lietuva yra labai dosni bedarbiams – nuo pirmos minutės ir ilgam laikui. Apsimoka tapti bedarbiu ir gauti didelius pinigus“, – pareiškė Seimo narys Simonas Gentvilas.

Nuo liepos mažiausia nedarbo išmoka padidėjo 100 eurų. Palyginimui, pagal BVP Lenkijoje išmokos yra penkis kartus mažesnės, o bedarbių – dvigubai mažiau.

„Vidutinė nedarbo išmoka yra 668 eurai. Tai yra mažiau už skurdo rizikos ribą, kuri dabar siekia 699 eurus. Ar tai tikrai yra ta suma, dėl kurios turime kelti piktnaudžiavimo klausimą?“ – klausė I. Ruginienė.

Toks I. Ruginienės klausimas sukėlė pyktį tarp kalbintų gyventojų

„Pusę metų galima pagyventi, o paskui išmoka mažėja ir viskas“, – sakė vyas.

„Jeigu ras man pagal sveikatą tinkamą darbą, tikrai eisiu. Be darbo gyventi sunku“, – tikino praeivis.

„Sunkiai, nes pastaruoju metu gavau minimalųjį darbo užmokestį, todėl išmoka nėra labai didelė“, – kalbėjo moteris.

Tačiau padidėjo ir nedarbo išmokų lubos – jos siekia 1600 eurų. Tiek neuždirba net dalis dirbančiųjų.

„Negalime turėti žmonių, kurie pusmetį ar devynis mėnesius nedirba, nes Užimtumo tarnyba gerai moka. Tai yra nesąmonė“, – piktinosi S. Gentvilas.

Pasak jo, dalis žmonių išeina iš darbo ir pasitraukia į šešėlį – taip išvengia alimentų ar greitųjų kreditų skolų. Kitaip tariant, jie ne tik nemoka mokesčių, bet ir naudojasi socialinėmis garantijomis.

„Mes labai operuojame skaičiais ir sakome, kad žmonės piktnaudžiauja bei apgaudinėja, tačiau neturime nei argumentų, nei įrodymų“, – atkirto I. Ruginienė.

S. Gentvilas savo ruožtu pabrėžė, kad nedarbo lygis Lietuvoje siekia beveik 8 proc., tačiau darbuotojų masiškai trūksta. Pavyzdžiui, žemės ūkyje samdomi užsieniečiai, nes lietuviai esą nenori dirbti.

„Daugiausia nedarbo išmokų gavėjų yra jaunesnių nei 25 metų žmonių grupėje. Šimtui apdraustųjų tenka maždaug 12 nedarbo išmokų gavėjų“, – nurodė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 150 tūkst. bedarbių.