Jokių staigmenų
ECB 25 baziniais punktais padidino pagrindines palūkanų normas. SEB banko vyriausiojo ekonomisto Tado Povilausko toks scenarijus nė kiek nenustebino. Pasak jo, būtent tam ECB ir buvo paruošęs finansų rinkos dalyvius.
„Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad praėjusią savaitę priimti ECB Valdančiosios tarybos sprendimai netikėtumų neatnešė. Tačiau ECB vadovės Christine Lagarde spaudos konferencijoje buvo jaučiamas vanagiškas tonas. „Jis atspindi ECB požiūrį į susiklosčiusią situaciją ir yra itin atsargus, kalbant apie infliacijos raidą. Natūralu, kad tokiomis aplinkybėmis dėmesys išliks toks, koks yra, nes neapibrėžtumas – labai didelis. Vadinamųjų aiškų ateities gairių (angl. forward guidance), kai ECB vadovai nusako tolesnę palūkanų normų trajektoriją, tikrai nebuvo“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Šiuo metu fiksuojamą aukštesnę infliaciją lemia importuojamos aplinkybės arba, kitaip tariant, Persijos įlankos įvykių sukeltas ne ekonominės prigimties šokas. „Dabar infliacija yra gerokai aukštesnė, negu ECB siekiamas 2 proc. tikslas – šiuo metu euro zonoje stebima 3 proc. metinė infliacija. Natūralu, kad ECB išlaiko griežtesnį toną ir neatmeta galimybės ir toliau didinti palūkanų normas“, – sako ekonomistė.
Finansų rinkų dalyviai jau yra įskaičiavę dar vieną palūkanų normų didinimą, tai galima matyti tiek stebint palūkanų normų ateities sandorius, tiek tarpbankinę rinką. „Tarpbankinėje rinkoje, kaip matome, trijų mėnesių EURIBOR jau siekia 2,64 proc., šešių mėnesių – 2,8 proc., o kalbant apie dvylika mėnesių – 3,14 proc. Išties, rinkos nuogąstauja, kad aukštos infliacijos šiais metais istorija taip greitai nesibaigs. Tam pagrindo suteikia labai klampi geopolitinio konflikto Persijos įlankoje situacija, nes kol kas labai sunku atrasti scenarijų, kad iš to konflikto būtų sėkmingai ir greitai išlipta“, – svarsto I. Genytė-Pikčienė.
Palūkanų normos į tai reaguoja daugelyje turto klasių, neaplenkia net vyriausybių vertybinių popierių pajamingumų. „Kalbant apie Vokietiją, Prancūziją, palūkanų normos už valstybės skolos aptarnavimą jau yra pasiekusios dešimtmečio aukštumas“, – teigia ekonomistė.
Ji taip pat pabrėžia, kad makroekonominių prognozių, palyginti su birželiu, korekcijos buvo labai nedidelės. Tai natūralu, nes per ketvirtį radikalių pokyčių ir neturėtų būti. „Yra šiek tiek kilstelėta kitų metų ir 2028-ųjų infliacijos prognozė. Tai, matyt, kažkiek ir atliepia finansų rinkų nerimą dėl to, kad infliacija gali įsišaknyti, persiduoti į užsiliekančius antrinius efektus, kurių centriniai bankai ir nori išvengti. Dėl to griežtesnės pinigų politikos laikymasis yra vienas iš pamatinių instrumentų, kaip kovoti su vadinamuoju lipnumu, nes kartais net ir ne ekonominės prigimties importuojami šokai sukelia infliacinius lūkesčius ir formuoja atitinkamą ekonomikos dalyvių elgseną, kuri sukelia pasekmes“, – aiškina I. Genytė-Pikčienė.
Koks poveikis gyventojams?
Didesnės palūkanų normos prisideda prie ekonominio aktyvumo stabdymo. Pasak T. Povilausko, palūkanų normų didinimo įtaka ekonomikai labiau jausis šių metų pabaigoje ir 2027-aisiais. „Bet mums visiems tai yra žinia, kad ekonomikos augimas yra stabdomas ir kad reikia žiūrėti atsargiau, ypač kai kalbama apie euro zonos šalių ekonomiką. Kadangi Lietuvoje esame gerokai sparčiau įsibėgėję su ekonomikos pokyčiais, mums gal net dar aukštesnės palūkanos turėtų būti taikomos“, – sako jis.
Tikriausiai pirmieji palūkanų ūgtelėjimą pasekmes pajus būsto paskolų turėtojai. „Jeigu imtume 100 tūkst. eurų paskolą, jau kalbame apie daugiau kaip 40 eurų mėnesinės būsto paskolos įmokos pabrangimą. Tai nėra tokie jau maži pinigai, turint omenyje ir padidėjusią infliaciją. Palūkanų normų didinimas yra vartojimą slopinantis veiksnys, bet kadangi yra kitų veiksnių, įsibėgėjimo aspektas, kol kas to nejaučiame. Jautriausiai į pakilusias palūkanų normas reaguoja būtent būsto rinka, nors ir vėluodama“, – aiškina T. Povilauskas.
Tačiau būsto rinka vis dar aktyvi. „Registrų centro rugpjūčio duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto (NT) sandorių buvo keliais procentais daugiau negu pernai tuo pat metu. Žiūrint į ateitį ir turint omenyje didesnes palūkanas, yra tikimybė, kad kitais metais būsto rinkoje sandorių bus mažiau“, – prognozuoja ekonomistas.
Itin spartus infliacijos didėjimas yra nepalankus gyventojams, kurie turi lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose, jų neįdarbina, ir jos tiesiog nuvertėja.
Kodėl aukščiausia infliacija?
Pagal su kitomis ES valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), metinė infliacija rugpjūtį Lietuvoje sudarė 5,6 proc. „ES esame infliacijos lyderiai, bet, sakyčiau, mes dažnai nepastebime, kai nesame infliacijos lyderiai. Pavyzdžiui, 2024–2025 m. tikrai nebuvome lyderiai ir kaimyninė Latvija, Estija turėjo gerokai aukštesnę infliaciją“, – primena T. Povilauskas.
Pasak jo, pagrindinis veiksnys, kuris lemia infliacijos augimą įvairiose šalyse, yra energetika. „Kodėl Lietuvoje šis energetikos veiksnys buvo stipresnis? Esame viena iš šalių, kur valdžios sprendimai, susiję su degalų kainų augimo valdymu, buvo minimalūs. Mes kelis mėnesius turėjome šiek tiek sumažintą dyzelino akcizą, bet nuo šių metų pradžios akcizai dyzelinui ir benzinui buvo padidinti. Dar pridėkime metų pradžioje nuo 9 iki 21 proc. padidintą pridėtinės vertės mokestį (PVM) šilumos energijai“, – dėsto ekonomistas.
„Prisiminkime ir kitus valstybės veiksmus, kurie šiemet buvo susiję su mokesčių pasikeitimu: saldintų gėrimų mokestis, papildomas ne gyvybės draudimo sutarčių mokestis, skirtas gynybai finansuoti. Nepamirškime ir to, kad turime antrosios pensijų pakopos išmokėjimus: per kelis mėnesius į ekonomiką įlieta jau beveik 4 mlrd. eurų. Tai yra daug, kitose šalyse to nėra, todėl ir turime puokštę priežasčių, kurios kilstėli infliaciją, lyginant su kitomis valstybėmis“, – aiškina T. Povilauskas.
Saugoti nuo nuvertėjimo
I. Genytė-Pikčienė akcentuoja, kad itin spartus infliacijos didėjimas yra nepalankus gyventojams, kurie turi lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose, jų neįdarbina ir jos jos tiesiog nuvertėja.
Stebint Lietuvos indėlių struktūrą, didžioji dalis lėšų tiesiog guli atsiskaitomosiose sąskaitose, atkreipia dėmesį ji: „Kol kas tik šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis visų namų ūkių indėlių yra įdarbinti, duoda palūkanas.“
„Čia susideda visos rizikos, kalbant ir apie finansinį raštingumą, ir apie baimę investuoti. Visuose asmeninių finansų valdymo pradžiamoksliuose išties primenama, kad elgesys su savo lėšomis turi būti atsakingas, ilgalaikis ir tvarus. Reikia turėti neįdarbintų, lengvai pasiekiamų lėšų juodai dienai, nenumatytiems atvejams, tačiau kitas laiptelis susijęs būtent su lėšų įdarbinimu ir investavimu“, – pabrėžia ekonomistė.
Kokios įtakos ECB sprendimas kelti palūkanų normas turės terminuotiems gyventojų indėliams bankuose? T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad kol kas nežinia, kaip elgsis komerciniai bankai, bet greičiausiai dalis jų priims sprendimus padidinti terminuotų indėlių palūkanų normas arba kaupiamųjų indėlių palūkanų normas.
„Lietuvoje per metus sparčiai padaugėjo gyventojų indėlių, o prie to prisidėjo jau minėti beveik 4 mlrd. eurų iš pensijų fondų, nes jie nukeliavo į gyventojų, verslo sąskaitas. Kitaip sakant, likvidumas bankinėje rinkoje dar labiau padidėjo, – sako ekonomistas. – Tokia situacija rodo, kad nėra skubos taip sparčiai didinti palūkanų normas už indėlius. Bet jos tikriausiai kils, tik tai gali būti ne toks spartus procesas ir ne toks didelis kilimas, kokio norėtų gyventojai.“
Nerimas dėl žiemos
Ne tik Lietuvai, bet ir Europai gresia sudėtingesnė žiema būtent dėl šildymo kainų projekcijų. „Patiriame išorinį ne ekonominės prigimties šoką, kuris didina įtampą visoje Europoje, brangina energijos išteklius. Be to, Europoje praėjusi žiema buvo ilga, užsitęsusi ir itin šalta, dėl to dujų atsargos buvo labai stipriai išnaudotos“, – primena I. Genytė-Pikčienė.
Prasidėjus karui Persijos įlankoje, užpildyti rezervuarus naujajam sezonui Europai sekasi itin sunkiai. „Dabartinis dujų atsargų užpildymo lygis siekia 67–68 proc., tai yra žemiausias lygis per 15 metų. Didėja rizika, kad Europos Komisijos užsibrėžto tikslo lapkričio 1 d. sukaupti bent 80 proc. dujų atsargų galime ir nepasiekti“, – baiminasi ekonomistė.
Karštligiškas šalių bandymas užsipildyti rezervuarus didina dujų kainas Europoje. „Dabar matome, kad Nyderlandų TTF prekybos taške dujų kainos jau yra 2,4 karto aukštesnės nei prieš metus“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Tačiau Lietuvai aktuali ne vien dujų kaina. „Lietuva diversifikavo savo šildymo ūkį, nemažą dalį jo dengia biokuras. Bet apmaudu tai, kad ir biokuro rinkoje situacija yra sunki, kainos gerokai pakilusios, palyginti su tuo pačiu periodu praėjusiais metais, dėl tų pačių priežasčių, kaip ir dujų atveju, – šaltos žiemos, sunaudotų atsargų ir lietingos vasaros, kuri apsunkino biokuro atsargų parengimą šiam sezonui“, – aiškina ekonomistė.
Lietuvoje esame gerokai sparčiau įsibėgėję su ekonomikos pokyčiais, mums gal net dar aukštesnės palūkanos turėtų būti taikomos.
„Infliacinių atokvėpių sunku įžvelgti, todėl mums visiems, matyt, reikėtų tai įvertinti ir, laukiant šildymo sezono, planuoti tam tikras finansines atsargas, – rekomenduoja I. Genytė-Pikčienė. – Viena vertus, gyventojams kaupti finansines atsargas gali pasitarnauti atsiimtos lėšos iš antrosios pensijų pakopos. Tai neigiamai atsilieps ateityje, kalbant apie mūsų pensijų sistemą, tačiau trumpuoju laikotarpiu tai suveiks kaip amortizacinė pagalvė šį šildymo sezoną.“
Be to, pasak ekonomistės, svarbu ir tai, kad jau yra ruošiamos tiesioginių išmokų priemonės, kompensacijos už šildymo sąskaitas, kurios atlieps pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių situaciją ir padės išlaviruoti šiomis aplinkybėmis.
T. Povilauskas neatmeta, kad, atsižvelgus į įtemptą periodą, gruodį ECB gali dar kartą kelti palūkanų normas: „Iki gruodžio liko trys mėnesiai ir per tą laiką reikalai gali pagerėti arba pablogėti, nes nežinome, kaip klostysis Hormuzo krizė, Ukrainos ir Rusijos karas, kas vyks energijos išteklių rinkoje. Kol kas pastarojoje srityje padėtis yra blogėjanti. ECB taip pat stebės, kas vyksta su infliacija – jeigu ji nemažės, o dar pradės augti ir atlyginimų lūkesčiai, neatmesčiau, kad ir gruodį galime sulaukti sprendimo didinti palūkanas.“
Pagrindiniai skaičiai
Palūkanų norma už naudojimąsi indėliais pakilo nuo 2,25 proc. iki 2,50 proc.; pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma pakilo nuo 2,40 proc. 2,65 proc.; palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe padidinta nuo 2,65 proc. iki 2,9 proc. Šie pakeitimai įsigalios rugsėjo 16 d.
Pagal naują ECB ekspertų parengtą bazinį scenarijų, bendrasis infliacijos lygis šiemet turėtų siekti vidutiniškai 3 proc., ateinančiais metais infliacija turėtų sumažėti iki 2,5 proc., o 2028 m. – 2,1 proc. Bazinė infliacija, neįskaitant energijos ir maisto kainų, pagal bazinį scenarijų šiemet turėtų siekti 2,5 proc., 2,6 proc. ateinančiais metais ir 2,3 proc. 2028 m.
Palyginti su birželio mėnesiu, bazinės infliacijos prognozė nepakito, o 2027 m. ir 2028 m. prognozės buvo padidintos.
Bazinė euro zonos ekonomikos augimo prognozė šiais metais yra 0,9 proc. Ateinančiais metais ECB tikisi 1,4 proc. augimo, o 2028 m. – 1,5 proc.
Tai reiškia, kad tiek šių, tiek ir ateinančių metų prognozės buvo padidintos, o tai daugiausia atspindi didesnį nei tikėtasi euro zonos ekonomikos atsparumą.
Naujausi komentarai