Kodėl keičiasi požiūris?
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovo prie Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Eitvydo Bajarūno, dar prieš keletą metų toks klausimas būtų skambėjęs keistai, nes ES ilgą laiką buvo viena nuosekliausių laisvosios prekybos ir atviros rinkos šalininkių pasaulyje. Tačiau pasaulis pasikeitė.
„COVID-19 pandemija atskleidė strateginių tiekimo grandinių pažeidžiamumą, Rusijos karas prieš Ukrainą darkart patvirtino ekonominių priklausomybių geopolitinę kainą, o Kinija ir JAV nuosekliai stiprina savo pramonę aktyvia valstybės politika, – komentare aiškina E. Bajarūnas. – Todėl šiandien konkuruoja jau ne tik įmonės. Vis labiau konkuruoja ir skirtingi ekonominės politikos modeliai. Vienoje pusėje yra aktyvi valstybės parama strateginiams sektoriams (pvz., Kinija, JAV), kitoje – tradicinis Europos požiūris, paremtas atvira rinka ir konkurencija. Natūralu, kad kyla klausimas, ar Europa gali išlikti konkurencinga, jei jos pagrindiniai konkurentai vadovaujasi visai kitomis taisyklėmis.“
Būtent šiame kontekste Europos Komisija (EK) šių metų pradžioje pristatė ES Pramonės skatinimo aktą (angl. Industrial Accelerator Act). Neseniai šį pasiūlymą svarstė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK), kuriame kartu su 27-ių valstybių darbdavių, darbuotojų ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovais buvo rengiamas EESRK nuomonės projektas.
Kaip pabrėžia E. Bajarūnas, svarbiausia diskusija šiuo klausimu sukosi ne apie tai, ar Europa turi stiprinti savo pramonę. Klausimas buvo kitas: kokiomis priemonėmis tai daryti?
Viešųjų pirkimų nepakaks
EK „Made in Europe“ principą daugiausia sieja su viešaisiais pirkimais, Europos kilmės kriterijais ir mažo anglies pėdsako reikalavimais. Kitaip tariant, ji siūlo modelį, kuriame Europos preferencija pirmiausia taikoma ten, kur pati valstybė yra pirkėja.
„EESRK nuomonėje siūloma žengti toliau. Jeigu Europa iš tiesų siekia sustabdyti deindustrializaciją, „Made in Europe“ negali apsiriboti vien viešaisiais pirkimais. Šis principas turėtų tapti platesnės pramonės politikos dalimi – padėti stiprinti Europos vertės grandines, skatinti investicijas į gamybą ir technologijas ir kurti palankesnes sąlygas pramonei augti Europoje“, – teigia E. Bajarūnas.
„Dar svarbiau, kad vien kilmės kriterijai Europos pramonės neišgelbės. Jeigu Europoje ir toliau bus gerokai brangiau gaminti nei kituose pasaulio regionuose, investicijos vis tiek keliaus ten, kur verslo aplinka palankesnė“, – sako jis.
Anot E. Bajarūno, ne mažiau svarbu mažinti energijos kainas, administracinę naštą, spartinti leidimų išdavimą, gerinti investicinę aplinką ir užtikrinti vienodą taisyklių taikymą visoje ES. Būtent šie veiksniai lems, ar Europa išliks konkurencinga gamybos vieta.
EESRK diskusijose daug dėmesio skirta ir Kinijos pramonės politikai, išskiria E. Bajarūnas: „Akcentuota, kad ES neturėtų vertinti Kinijos vien per trumpalaikių prekybos ginčų ar muitų politikos prizmę – Kinijos pramonės politika yra nuosekli, dešimtmečiams į priekį planuojama valstybės strategija. Programa „Made in China 2025“ padėjo Kinijai tapti viena pasaulio lyderių daugelyje strateginių technologijų sričių, pasitelkiant valstybės subsidijas, lengvatinį finansavimą ir investicijas į mokslinius tyrimus ir infrastruktūrą. Šios politikos tikslas – technologinė lyderystė ir strateginis savarankiškumas, todėl dalis įmonių gali veikti net ir nuostolingai, jei tai padeda įgyvendinti ilgalaikius valstybės tikslus.“
Jeigu Europa iš tiesų siekia sustabdyti deindustrializaciją, „Made in Europe“ negali apsiriboti vien viešaisiais pirkimais. Šis principas turėtų tapti platesnės pramonės politikos dalimi.
Nuomonės išsiskiria
EESRK diskusijas baigė priimdamas nuomonę, tačiau politinės diskusijos tuo nesibaigia – dabar dėl šių siūlymų ir jų apimties tariasi pačios ES valstybės narės ir Europos Parlamentas (EP).
Pasak E. Bajarūno, Prancūzija yra viena ryškiausių „Made in Europe“ šalininkių. Ji siekia, kad Europos kilmės kriterijai būtų plačiau taikomi viešuosiuose pirkimuose ir valstybės paramos schemose, argumentuodama, kad tik taip galima atsverti Kinijos subsidijuojamą gamybą ir JAV vykdomą pramonės politiką.
„Vokietija laikosi atsargesnės pozicijos. Ji pritaria Europos pramonės stiprinimui, tačiau kartu siekia išsaugoti atvirą prekybą ir neapsunkinti Europos gamintojų papildomais reikalavimais. Vokietijos ekonomika glaudžiai integruota į pasaulines tiekimo grandines, todėl pernelyg griežta Europos preferencija vertinama atsargiai“, – aiškina E. Bajarūnas.
Didžiausių abejonių kol kas reiškia Švedija ir Čekija, taip pat išskiria E. Bajarūnas. Šių šalių nuomone, pernelyg griežti „Made in Europe“ reikalavimai gali mažinti konkurenciją, didinti viešųjų pirkimų kainas ir silpninti bendrosios rinkos veikimą.
Kodėl svarbu Lietuvai?
Lietuva tradiciškai remia Europos pramonės stiprinimą ir priklausomybės nuo Kinijos mažinimą, kartu siekdama, kad principas „Made in Europe“ būtų taikomas proporcingai ir nekurtų nepagrįstų kliūčių mažesnių valstybių narių verslui.
Lietuvos pramonė glaudžiai integruota į Europos vertės grandines, todėl iššūkiai, su kuriais susiduria Europos pramonė, tiesiogiai veikia ir Lietuvos ekonomiką. „Vienas ryškiausių signalų – per pastaruosius du dešimtmečius gamybos dalis ES ekonomikoje sumažėjo nuo 17,4 proc. iki 14,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kartu augo energijos kainos, investicijų kaštai ir administracinė našta, o pasaulinės konkurencija darėsi vis intensyvesnė, – teigia E. Bajarūnas. – Todėl EK siekia iki 2035 m. sustiprinti Europos gamybą – spartinti leidimų išdavimą strateginiams projektams, skatinti investicijas, stiprinti vertės grandines ir mažinti strategines priklausomybes.“
Šią kryptį sustiprino ir žymioji Mario Draghi ataskaita apie Europos konkurencingumą, kurioje pabrėžiama, kad konkurencingumas šiandien yra ne tik ekonomikos augimo, bet ir technologinio savarankiškumo ir ekonominio saugumo klausimas.
„Neatsitiktinai LPK viena pirmųjų palaikė Pramonės skatinimo akto kryptį. LPK nuosekliai pabrėžia, kad Europos pramonei būtina ne tik ambicinga klimato politika, bet ir konkurencinga verslo aplinka – mažesnė administracinė našta, spartesni leidimai, prieinama energija ir didesnės paskatos investuoti“, – sako E. Bajarūnas.
Tačiau, jo įsitikinimu, svarbiausia nepamesti esmės: „Vien „Made in Europe“ Europos pramonės neišgelbės. Šis principas taps realia konkurencingumo priemone tik tuo atveju, jei kartu bus sprendžiamos pagrindinės Europos verslo problemos: didelės energijos kainos, perteklinis reguliavimas, lėtos investicijų procedūros ir silpnėjantis investicinis patrauklumas. Tik tokiu atveju Europa išliks vieta, kurioje apsimoka kurti, gaminti ir investuoti.“
Naujausi komentarai