Vienoje smuklėje Šiauliuose žmonės užsuka pietų, vakare – paklausyti gyvos muzikos. Toks verslas ten gyvuoja jau kelis dešimtmečius.
Vasarą darbuotojų reikia daugiau, bet jų prisivilioti padeda tik didesnis atlyginimas.
„Visi darbuotojai uždirba daugiau negu minimalų mėnesinį ar valandinį atlyginimą – 20–30 procentų, todėl mums šiek tiek lengviau su darbuotojais, nes mokame truputėlį daugiau“, – sakė smuklės „Juonė Pastuogė“ direktorius Andrius Trijonis.
Tačiau atlygį padidinus vienais metais, reikės kelti ir kitais, mat kasmet vejasi sparčiai auginama minimali alga.
„Regionuose matome, kad MMA santykis su vidutiniais tų regionų atlyginimais siekia virš 60 procentų. Tada žmonėms kyla paprastas klausimas: kodėl man reikėtų čia vargti, jei minimali alga faktiškai beveik panaši yra?“ – teigė Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė Eglė Stonkutė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Didinant minimalų atlyginimą siekiama, kad žmonėms būtų lengviau išgyventi – susimokėti mokesčius, nusipirkti maisto.
„Nepamirškime, kad minimali alga prisideda prie skurdo mažinimo. O šiuo metu mes, Lietuva, esame viena iš skurdžiausių šalių, kur skurdas – vienas didžiausių Europos Sąjungoje“, – sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė Kristina Krupavičienė.
Bet, anot profesorės E. Stonkutės, jau ne vienas tyrimas rodo, kad beatodairiškas minimumo didinimas tik gausina bedarbių gretas.
„Tai yra blogi ženklai, jei mūsų tikslas yra vis dėlto užtikrinti žmonėms darbines pajamas“, – teigė E. Stonkutė.
Tai yra blogi ženklai, jei mūsų tikslas yra vis dėlto užtikrinti žmonėms darbines pajamas.
Prieš 5 metus minimali alga „popieriuje“ Lietuvoje siekė 642 eurus. Dabar ji viršija 1100 eurų. „Į rankas“ išeitų apie 850 eurų. Vadinasi, per penkmetį alga ūgtelėjo 511 eurų arba beveik 80 procentų.
Vargu, ar dažnas galėtų pasigirti tokiu atlyginimo šuoliu.
„Didžiausias iššūkis mums yra ne žaliavų kainų augimas, bet iš tikrųjų, kaip minėjote, minimalios algos ir valandinio atlyginimo kilimas kasmet“, – sakė A. Trijonis.
Taip greitai auganti minimali alga didžiausią žalą daro būtent smulkiajam verslui regionuose. Jie svarbūs tam, kad apskritai būtų kur dirbti.
„Jie neturi galimybių, pavyzdžiui, padidinti savo paklausą, nes dirba vietinėje rinkoje. Jiems tokius atlyginimus mokėti yra tikrai sudėtinga, nes galimybių lengvai perkelti padidėjusią naštą į savo produkcijos kainą faktiškai neturi“, – teigė E. Stonkutė.
Lietuvos bankas sako, kad minimalų atlyginimą būtų galima didinti nuo 6 proc., arba beveik 74 eurais „į rankas“ , iki net 12 proc., arba beveik 140 eurų „į rankas“.
„6 procentų augimas yra ekonomiškai pagrįstas Lietuvos banko pasiūlymas. Yra kitas pasiūlymas – politiškai angažuotas“, – teigė E. Stonkutė.
„Tikrai minimali alga kyla jau daug metų ganėtinai stipriai, tai kilimą reikia išlaikyti, bet nereikia perlenkti lazdos“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
Kiek kils algos mažiausiai uždirbantiems, sprendžia Trišalė taryba.
„Vieni ant kitų taip stumdomės. Vyriausybė – reikia pinigų gynybai, socialinėms pašalpoms kažkiek numeta, kad iš bado nenumirtų, verslas šaukia, kad jam reikia darbo jėgos, ir kiekvienas sau atskirai“, – sakė K. Krupavičienė.
Retai taip nutinka, bet sutarimą šįkart pavyko rasti.
Siūloma kitąmet minimalią algą didinti maždaug 7 proc., arba 83 eurais.
Su sąlyga, kad 4 proc., arba 30 eurų, didės ir neapmokestinamųjų pajamų dydis. Jis dvejus metus visai nebuvo keičiamas.
„Bus išgirsti visi – ir darbdaviai, ir profesinės sąjungos“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Tiesa, J. Zailskienė dar prieš tarybą aiškino, kad neapmokestinamųjų pajamų dydžio taip greitai padidinti nepavyks. Galutinį žodį vis tiek tars Vyriausybė.
(be temos)