Kaip tai atskirti?
Vaikų ligų gydytoja, vaikų hematologė Agnija Vaščiūnaitė dalijasi praktiniais patarimais tėvams, ir ne tik, kaip reaguoti ir kokių veiksmų imtis ūmiai sustreikavus pilvui, atskleidžia, ar įmanoma namų sąlygomis identifikuoti žarnyno darbą greitai sujaukiančius virusus.
Gydytoja pataria, kaip atskirti, kas tai – apsinuodijimas maistu, virusas ar alergija.
„Tiek apsinuodijimas, tiek virusinės žarnyno infekcijos, o kartais ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas gali pasireikšti labai panašiais simptomais: pykinimu, viduriavimu, bėrimais. Nors be papildomų tyrimų namų sąlygomis tiksliai identifikuoti negalavimų priežastį sudėtinga, žinant tam tikrus ypatumus, jau galima įtarti, su kuo turimas reikalas“, – sako gydytoja.
Apsinuodijimas maistu
Apsinuodijus nešviežiu ar netinkamai paruoštu maistu simptomai išryškėja jau po 6–12 valandų. Dažniausiai vyrauja vėmimas, kartais jį gali lydėti ir viduriavimas. Įprastai simptomai praeina per 24–48 valandas, be to, pasireiškia tik tiems, kurie valgė simptomus sukėlusio maisto, kai kiti šeimos nariai tuo metu jaučiasi gerai.
Pasitaiko atvejų, kai žarnyno negalavimų sukelia ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas ar alerginė reakcija.
Virusinė infekcija
Mūsų kraštuose dažniausiai susiduriame su rotavirusu ar norovirusu, kurie, patekę į organizmą, sukelia skrandžio ir žarnyno uždegimą. Šie virusai plinta per užkrėstus paviršius, maistą ir kontaktą su ligoniais, o simptomai įprastai pasireškia per 1–2 dienas po sąlyčio su virusu. Itin sparčiai šie virusai plinta vaikų kolektyvuose, iš kurių mažieji juos parneša namo ir tėveliams.
Žiemos laikotarpiu dažniau būdingas norovirusas, kuris pasireiškia staigiu pykinimu ir vėmimu, taip pat viduriavimu. Kai kuriais atvejais šiuos simptomus lydi ir karščiavimas ir / ar kūno skausmai, panašūs į tuos, kurie būdingi gripui, todėl ši infekcija dar vadinama skrandžio gripu. Rotavirusinei infekcijai būdingas ūmus vandeningas viduriavimas, vėmimas. Gali kilti temperatūra, kamuoja pilvo skausmas.
„Jei suaugusiesiems ir vyresniems vaikams šie virusai dažniausiai nesukelia didesnių komplikacijų, kūdikiams jie gana pavojingi. Esant viduriavimui ir / ar vėmimui mažyliai itin greitai netenka organizmui gyvybiškai svarbių skysčių ir kur kas greičiau patiria dehidrataciją, tėvai susiduria su iššūkiu sugirdyti atžalai vandens – įspėja vaikų ligų gydytoja ir priduria, kad pastebėjus, jog mažylis rečiau šlapinasi, šlapimas tapo tamsesnis, vaikas tapo neįprastai vangus ar irzlus, reikėtų skubiai kreiptis į medikus – yra tikimybė, kad vaikas jau patiria lengvo arba vidutinio laipsnio dehidrataciją.
Agnija Vaščiūnaitė / Asmeninio archyvo nuotr.
O jei tai alergija?
Pasitaiko atvejų, kai žarnyno negalavimų sukelia ir tam tikrų maisto produktų netoleravimas ar alerginė reakcija. Tokiu atveju simptomai pasireiškia jau netrukus po alerginę reakciją provokuojančio produkto vartojimo, juos lydi ir kiti reiškiniai, pavyzdžiui, odos bėrimas, paraudimas, kvėpavimo sunkumai. Nepašalinus alergeno iš raciono, simptomai linkę kartotis kaskart, vėl susidūrus su organizmo atsaką išprovokuojančiu dirgikliu.
Pastebėjus tokią tendenciją, naudinga konsultuotis ne tik su šeimos ar vaikų ligų gydytoju, bet ir gydytoju alergologu, ypač, jei bent vienas iš tėvų serga alergine liga. Žinoma, kad alergiškų tėvų vaikai susiduria net su iki 60 proc. didesne rizika taip pat sirgti alerginėmis ligomis.
Bakterijos ir pirmuonys
Deja, kartais panašių simptomų sukelia ne įprasti virusai, bet į organizmą patekusios pavojingos bakterijos ar pirmuonys, kuriems reikalingas specifinis gydymas. Beje, su pastaraisiais tenka susidurti ne tik keliautojams, kaip dažnai manoma. Kai kurios negalavimus sukeliančios bakterijos prisitaikiusios gyventi ir mūsų šaldytuvuose ant užterštų vaisių ir daržovių, pavyzdžiui, Yersinia enterocolitica, dažnai taip ir vadinama – šaldytuvų bakterija. Taip pat neretai sutinkamos ir salmonelės, į organizmą galinčios patekti per netinkamai termiškai apdorotą paukštieną ar kiaušinius.
Siekiant tiksliai nustatyti ligos sukėlėją, atliekamas inovatyvus molekulinis tyrimas – vadinamasis virškinimo trakto panelis. Viename ėminyje tiriami net 22 kenksmingi infekcijų sukėlėjai: bakterijos, virusai ir pirmuonys, o atsakymas gaunamas jau per kelias valandas. Jei esant virusinei infekcijai specifinio gydymo nėra ir telieka vartoti pakankamai skysčių ir kantriai išlaukti, kai kurių bakterinių infekcijų atvejais, tiesa ne visada, gali būti skiriamas gydymas antibiotikais ar specifinis gydymas, tyrimo metu aptikus pirmuonių.
Pirmoji pagalba susirgus
„Visais atvejais, susidūrus su ūmiu viduriavimu ar vėmimu, svarbu gerti pakankamai skysčių, kad organizmas nepatirtų dehidratacijos. Net varginant vėmimui, stenkitės nuolat gurkšnoti skysčių – tai gali būti paprastas ar mineralinis vanduo, elektrolitais papildytas tirpalas. Svarbu negirdyti vaiko iš karto išsivėmus, o palaukti 15–20 minučių, leisti skrandžio sudirgimui kiek nurimti ir tada girdyti po vieną gurkšnelį kas 3–5 minutes“, – sako gydytoja.
Nors vaikams gali būti sunku įsiūlyti vandens, tačiau saldžių gėrimų – limonadų ar sulčių, vaikų ligų gydytoja A. Vaščiūnaitė pataria vengti. Pastarieji gali sustiprinti viduriavimą. Negalavimų laikotarpiu ji taip pat pataria rinktis lengvą, tausojantį maistą, vengti pieno produktų, šviežių vaisių ir daržovių. Simptomams palengvinti gali būti vartojami ir viduriavimą stabdantys vaistai, kuriuos turėtų paskirti gydytojas, tačiau tik patvirtinus virusinę žarnyno infekcijos kilmę.
Svarbu negirdyti vaiko iš karto išsivėmus, o palaukti 15–20 minučių, leisti skrandžio sudirgimui kiek nurimti ir tada girdyti po vieną gurkšnelį kas 3–5 minutes.
„Labai svarbu laikytis higienos, kad kiek įmanoma labiau sumažintumėte tikimybę virusą perduoti kitiems šeimos nariams, ypač mažesniems broliukams ar sesutėms, kuriems šie virusai kur kas labiau pavojingi. Kaskart po kontakto su ligoniu plaukite rankas, periodiškai valykite paviršius, nesinaudokite tais pačiais indais ar stalo įrankiais“, – įspėja gydytoja.
Nuo 2018 m. Lietuvoje dviejų mėnesių sulaukę kūdikiai gali būti skiepijami vakcina, apsaugančia nuo rotavirusinės infekcijos. Kitaip nei įprastos vakcinos, pastaroji – ne suleidžiama, bet geriama. Mažyliams sugirdomos 2–3 nedidelės dozės specialaus tirpalo ir po kurio laiko susiformuoja imunitetas. Nors tikimybė susirgti rotavirusu išlieka, pasiskiepijus jo simptomai bus gerokai švelnesni, o mažylis bus apsaugotas nuo sunkių komplikacijų.
Šia vakcina kūdikiai skiepijami nemokamai. Ją skiria šeimos gydytojas.
Naujausi komentarai