Kaip ir vaikystėje, taip ir dabar – Elita nemėgsta tiesiog gulėti ant sofos ir nieko neveikti.
„Mokykloje aš suorganizuoju renginį, jame sudalyvauju, laimiu. Visur viską – jei tik kažką reikia, aš, aš, aš“, – pasakojo ADHD asociacijos steigėja ir valdybos pirmininkė Elita Žakevičiūtė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
42-ejų metų moteris prieš metus tokiam hiperaktyvumui išgirdo ir diagnozę – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, dar žinomas kaip ADS.
„Ta žinia, diagnozė, iškerta iš koto ir supranti, kad ne visi taip gyvena, kitiems gyventi yra žymiai paprasčiau“, – kalbėjo ADHD asociacijos steigėja ir valdybos pirmininkė.
Ta žinia, diagnozė, iškerta iš koto ir supranti, kad ne visi taip gyvena
Visame pasaulyje ADS nustatomas maždaug vienam iš 20 žmonių. Lietuvoje diagnostika dar tik įgauna pagreitį.
„Aš esu diagnozavusi net garbingo amžiaus žmonėms. Jie buvo tokie laimingi, sakydami: tai štai kas man yra, pagaliau supratau“, – šnekėjo Lietuvos psichiatrų asociacijos narė Devika Gudienė.
„Aš tai vadinu tokia kaip ir gedėjimo stadija – gyvenimo, koks galėjo būti su tinkama pagalba, gal kiek ne pagalba, bet žiniomis“, – tvirtino E. Žakevičiūtė.
ADS – tai raidos sutrikimas, kurį lydi ne tik hiperaktyvumas, bet ir išsiblaškymas, nesugebėjimas pabaigti pradėtų darbų, nuolatinis skubėjimas ir nerimas.
„Yra svarbu suprasti, ar tas sutrikimas jam trukdo keliose gyvenimo sferose. Pavyzdžiui, socialiniame bendravime, akademiniame ugdyme, darbe“, – pabrėžė Lietuvos psichiatrų asociacijos narė.
Atsakymų gydytojai ieško iki šiol. Dėl informacijos trūkumo ir stereotipų ankstesnioji karta nukentėjo.
„Yra perdegimo, depresijų, nerimo sutrikimų šalia einančių, autizmo spektro sutrikimas. Tikrai yra kur daugiau domėtis ir padėti pacientams“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė Indraja Veličkienė.
Tai – vaikystės sutrikimas. Dažniau nustatomas itin aktyviems berniukams.
„Yra kur kas sunkiau, kai vaikai, paaugliai, kurie tiesiog, pavyzdžiui, yra labai lėti. Lėti, nes jie rašė, rašė ir mintis nuklydo pažiūrėti, kur koks paukštis praskrido už lango“, – teigė vaikų ir paauglių psichiatrė Dalia Elena Mickevičiūtė.
Sutrikimą „išauga“ tik maža dalis. Apie 70 proc. kankinasi ir suaugę.
„Suaugusiame amžiuje jis tampa tokiu vidiniu neramumu, didžiuliais minčių srautais“, – sakė D. Gudienė.
Mintys konkuruoja viena su kita – sunku dirbti, mokytis ir net ilsėtis.
„Negalėjimas ramiai pasėdėti, pasižiūrėti televizoriaus arba ramiai paskaityti knygą, nes yra nuolatinis šurmulys galvoje, nuolatinės mintys, tas nuolatinis noras kažką veikti“, – nurodė E. Žakevičiūtė.
O pacientai Lietuvoje vis dar atsimuša į sieną.
„Šiai dienai Lietuvoje turime pirmo pasirinkimo stimuliantus. Galima rinktis iš dviejų, bet antro, trečio pasirinkimo vaistų pagal tarptautines gaires Lietuvoje neturime“, – šnekėjo gydytoja psichiatrė.
O ką daryti tiems, kuriems vienintelis prieinamas vaistas netinka?
„Reikia pacientams įsivežti, atsivežti, užsakyti vardinių receptų ir kartais gauti dozes, nuo kurios mes skiriame, yra nelengva“, – kalbėjo I. Veličkienė.
Dabar kompensuojamas tik vienas vaistas simptomams mažinti, kitų kaina siekia ir 80 eurų.
Diagnozę išgirdusi Elita sako – daugiau pagalbos sulaukė privačiose klinikose. Kitur, rodos, ne visi į simptomus žiūri rimtai.
„Kiti specialistai turi tą tokį seną mąstymą ir dažnai diagnozuoja visiškai kitą sutrikimą – gydymas būna skirtas neveiksmingas, kartais ir žalingas“, – nurodė ADHD asociacijos steigėja ir valdybos pirmininkė.
Kiti specialistai turi tą tokį seną mąstymą ir dažnai diagnozuoja visiškai kitą sutrikimą
Psichiatrai stebi, kad paaugliai informacijos apie savo problemas ieško socialiniuose tinkluose.
„Išaiškina, kokie simptomai. Aš sakau – man panašu čia į nerimą. Apie nerimo sutrikimą pasvarstei? Sako – ne, apie nerimą aš vaizdo įrašo nežiūrėjau“, – sakė vaikų ir paauglių psichiatrė.
Informacijos trūksta ir mokytojams, nors pernai startavo įtraukusis ugdymas.
„Girdžiu ir tokių situacijų, kad jeigu mokytojai sužino apie diagnozę, tai gali paprašyti pereiti į kitą klasę, į kitą mokyklą, nes sako – aš nemoku su tokiais vaikais dirbti“, – kalbėjo Dalia Elena Mickevičiūtė.
Kuo anksčiau diagnozuotas ir tinkamai valdomas ADS, anot Elitos, gali būti kaip supergalia.
„Vien žinojimas jau iš esmės keičia požiūrį į save, savo savivertę ir bendravimą su kitais. Aš visiškai priimu savo tokią, kokia esu“, – šnekėjo E. Žakevičiūtė.
ADS sutrikimą turi ir tokios pasaulio garsenybės kaip olimpinis plaukimo čempionas Michaelas Phelpsas, garsi aktorė Emma Watson ar XVIII a. kompozitorius Volfgangas Amadėjus Mocartas.
Naujausi komentarai