Jei pastaruoju metu turėjote problemų dėl kojų venų, prireikė operacijos ir ją gavote nemokamai – pasisekė. Kas į traukinį įšokti nespėjo, gali būti, jog visai netrukus už operaciją teks mokėti iš savo kišenės arba laukti, nes finansavimas šiai procedūrai gali būti apkarpytas.
„Pirma daroma, paskui žiūrima, kas gausis“, – sakė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos vadovė Auristida Gerliakienė.
„Viešajame sektoriuje žmonės nebetenka galimybės operuotis, ir atsiveria galimybės operuotis privačiai“, – teigė Jonavos ligoninės direktorius Gediminas Ramanauskas.
Pavyzdžiui, Jonavos ligoninėje pastaraisiais metais tokių operacijų atlikta daugiau nei 1 tūkst. – tai yra kone trečdalis visų kitų įstaigoje atliktų operacijų. Vadovas sako, kad pas juos jau kuris laikas kojų venos operuojamos moderniai – lazeriniu būdu. Taip pat turi itin patyrusį specialistą, baigusį mokslus Vokietijoje.
„Šitie dalykai suponavo, kad ligoninė tapo tokia patraukli ir operuotis važiuoja pacientai iš visos Lietuvos“, – pasakojo G. Ramanauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Anot Ligonių kasos, pernai visoje Lietuvoje tokių operacijų atlikta daugiau nei 16 tūkstančių. Daugiau nei 15 tūkstančių išoperuota dienos chirurgijoje ir kasmet operacijų kiekis nuosekliai auga. Suskaičiavę finansus, dar praėjusių metų gale Ligonių kasos vadovas nepagyrė nei įstaigų, nei pacientų, o lietuvių operuojamas venas palygino su užsieniečių.
„Lietuvoje atliekama 600 operacijų 100 tūkstančių gyventojų, Vokietijoje – 420, Didžiojoje Britanijoje – 70, tai ar tikrai reikia lietuviams pusantro karto daugiau operuoti venas“, – teigė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
„Yra mėgstama ištraukti iš konteksto dalykus, nežinome, kokia ten situacija bendrai su visomis operacijomis, ir šiaip britų požiūris į sveikatą nėra pavyzdys visai Europai“, – sakė A. Gerliakienė.
Anot Ligonių kasų, vien pernai lietuvių venų operacijos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo atsiėjo daugiau nei 18 milijonų eurų. Nenuostabu, kad pasigirdo kalbų apie konvejerį ir norą lobti.
„Čia naudinga ar pelninga, ar čia žmogus eina, kad jam malonu operuotis?“ – svarstė G. Ramanauskas.
Dabar pasirodė žinia, kad Sveikatos apsaugos ministerijoje bręsta idėja kojų venų operacijų skaičių sumažinti – galimai net 80 proc.
„Yra trys skirtingi ligos sunkumo lygiai ir palikti tik patį sunkiausią, dengiamą Ligonių kasų finansavimo, būtų klaida. Yra rizikos, kad krešulys gali atitrūkti ir žmogus gali žūti eidamas iš darbo į namus, gali ištikti infarktas ir insultas, atsirasti opos, kurios sunkiai gyja“, – teigė A. Gerliakienė.
Preliminariais skaičiavimais, nemokamai operuojami būtų tik maždaug 2–3 tūkstančiai pacientų, jau ligai pažengus, visi kiti mokėtų iš savo kišenės.
„Neturi pinigų – tai viso gero, negausi operacijos. Jos pakankamai brangios – valstybiniame sektoriuje išoperuojame už 650 eurų, privačiose – už 1,8 tūkst., tai apie ką kalbame“, – teigė G. Ramanauskas.
Šiuo klausimu patys medikai skyla į dvi stovyklas – vienų nuomone operacijų išties per daug, operuojami kone sveiki žmonės, tačiau kita pusė kategoriška.
„Už to stovi didelės pacientų sveikatos problemos. Norėčiau paklausti to gydytojo, kuris sako, kad galima išspręsti su bintais ir elastinėmis kojinėmis – ar jis pats taip norėtų“, – pabrėžė G. Ramanauskas.
Ligoninės vadovas turi dar įžvalgų.
„Už to stovi ir privatūs interesai“, – teigė G. Ramanauskas.
Ar iš tiesų tokie drastiški pokyčiai ir laukia, Sveikatos apsaugos ministerija atsako tik raštu.
„2026 m. vasario 23 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje įvyko pasitarimas su pastabas ir pasiūlymus pateikusiais suinteresuotais asmenimis, įstaigų ir institucijų atstovais. Pasitarimo metu aptartos gautos pastabos ir pasiūlymai, išklausyti skirtingų gydymo įstaigų kraujagyslių chirurgijos gydytojų argumentai ir pozicijos“, – pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
„Čia nėra paprastas klausimas“, – sakė G. Ramanauskas.
Paklausus ministerijos, ar iš tiesų kalbama apie 80 procentų paslaugos apkarpymą, tiesiai neatsakoma. Tačiau kad pinigai šiai procedūrai galimai bus apkarpyti, Ligonių kasa signalizavo jau gruodį.
„Neturime begalinių finansų – atrinkite, kam reikia dabar, o kas gali palaukti, ką gydyti operacija, o ką konservatyviai“, – teigė G. Bendorius.
„Galbūt šią problemą galėtų spręsti papildomas sveikatos draudimas“, – svarstė G. Ramanauskas.
Ministerija tikslina, kad šiuo metu galutiniai sprendimai nėra priimti. Kadangi gydytojų specialistų – Chirurgų asociacijos ir Kraujagyslių chirurgijos draugijos – nuomonės išsiskyrė, diskusijos bus tęsiamos.
Naujausi komentarai