Probiotikais paprastai vadinamos tam tikros bakterijų rūšys, gyvenančios žmogaus žarnyne ir siejamos su gera sveikata.
Pavyzdžiui, didesnis bifidobakterijų kiekis žarnyne siejamas su mažesniu nutukimo lygiu, o mažesnis laktobacilų kiekis – su didesne širdies smūgio rizika.
Todėl nenuostabu, kad kilo gana paprasta idėja: žmonėms duoti tablečių ar papildų, kuriuose yra potencialiai naudingų bakterijų. Teoriškai pakeitus žarnyno mikrobiomą būtų galima pagerinti sveikatą ir sumažinti įvairių ligų riziką.
Tačiau žmogaus žarnyno ekosistema yra itin sudėtinga, o vienos bakterijų rūšies pridėjimas – palyginti paprastas veiksmas. Probiotikų vartojimas primena situaciją, kai Amazonės miško viduryje pasodinama 10 tūkst. vienos rūšies medžių ir tikimasi, kad tai išspręs visas miško problemas.
Tam tikrais atvejais tai gali būti naudinga, tačiau gali atsirasti ir nenumatytų pasekmių.
Tyrimų daug, tačiau jų kokybė skiriasi
Probiotikai tirti labai plačiai. Nors yra tyrimų, parodžiusių teigiamą poveikį, nemažai jų yra žemos kokybės ir nesuteikia patikimo atsakymo, ar probiotikai iš tikrųjų veiksmingi. Be to, iškyla ir mokslinių tyrimų patikimumo problemų. Daugybė atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose nagrinėtas probiotikų poveikis, vėliau buvo atšaukti dėl įvairių pažeidimų.
Didesni ir patikimesni tyrimai dažnai reikšmingos probiotikų naudos nenustato.
Didžiausiame tyrime, kuriame vertinta, ar probiotikai gali padėti apsisaugoti nuo įprasto peršalimo, 2021 metais nenustatyta skirtumo tarp probiotikus ir placebą vartojusių žmonių pagal pagrindinį vertintą rodiklį – peršalimo sunkumą.
Taip pat nėra aiškių įrodymų, kad probiotikai būtų naudingi sergant egzema.
Didžiausias atsitiktinių imčių tyrimas, kuriame tirta probiotikų nauda neišnešiotiems kūdikiams ir kuriame dalyvavo 618 naujagimių, taip pat neparodė reikšmingos naudos.
Net toje srityje, kurioje probiotikų poveikio būtų galima tikėtis labiausiai – siekiant išvengti infekcinio viduriavimo, – rezultatai nėra įtikinami.
2020 metais paskelbta didelė sisteminė apžvalga apėmė 82 tyrimus ir daugiau kaip 12 tūkst. dalyvių. Joje nenustatyta, kad probiotikų papildai padėtų apsisaugoti nuo infekcinio viduriavimo.
Gali ne tik padėti, bet ir pakenkti
Kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad probiotikai ne visuomet yra visiškai nekalti.
2021 metais paskelbtoje „Cochrane“ apžvalgoje buvo vertinama, ar probiotikai gali padėti išvengti gestacinio diabeto – nėštumo metu atsirandančio padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje.
Aiškios probiotikų naudos nustatyta nedaug arba visai nenustatyta, tačiau jų vartojimas didino preeklampsijos riziką.
Kitoje „Cochrane“ apžvalgoje, kurioje probiotikai vertinti jau gestaciniu diabetu sergančioms moterims, nustatyta tam tikros galimos naudos.
Vis dėlto ir šiuos rezultatus vertinti sudėtinga. Didelę dalį apžvalgoje panaudotų tyrimų atliko viena mokslininkų grupė, kurios daugiau nei dešimt publikacijų vėliau buvo atšauktos dėl rimtų patikimumo problemų.
„Probiotikas“ nebūtinai reiškia tą patį
Anot mokslininkų, viena didžiausių problemų yra pats terminas „probiotikai“.
Jis vartojamas apibūdinti labai įvairiems bakterijų turintiems papildams. Daugelis jų nėra standartizuoti, o skirtingos bakterijų rūšys ar jų deriniai gali veikti visiškai skirtingai.
Mokslininkai mano, kad norimam poveikiui pasiekti būtinas labai konkretus bifidobakterijų ir laktobacilų santykis. Taip pat įmanoma, kad probiotikus reikėtų parinkti individualiai pagal konkretaus žmogaus mikrobiomą.
Probiotikai siūlomi kaip priemonė nuo daugybės skirtingų sveikatos problemų. Todėl, anot mokslininkų, gali būti, kad konkreti bakterijų rūšis iš tiesų yra veiksminga sprendžiant labai konkrečią problemą, tačiau to negalima automatiškai pritaikyti visiems probiotikams ir visoms ligoms.
Kur naudos gali būti daugiau?
Vertinant didžiausius atsitiktinių imčių klinikinius tyrimus, bendras probiotikų papildų naudos vaizdas nėra itin įtikinamas.
Tam tikros naudos gali būti sprendžiant tiesiogiai su žarnynu susijusias problemas, pavyzdžiui, siekiant išvengti su antibiotikų vartojimu susijusio viduriavimo. Tačiau kalbant apie daugelį kitų sveikatos problemų įrodymai išlieka silpni.
Naudingų bakterijų galima gauti ir su maistu. Jų yra, pavyzdžiui, korėjietiškuose ar įprastuose raugintuose kopūstuose, jogurte.
Jei tokie produktai patinka, nėra pagrindo jų atsisakyti – be to, gali būti, kad jie turi ir tam tikros naudos sveikatai.
Tačiau vertinant daugybę probiotikų tablečių, miltelių ir kitų papildų, šiuo metu turimi moksliniai duomenys nerodo, kad daugumai žmonių jie suteiktų didelę naudą sveikatai.
Naujausi komentarai