– Kiekvieną vasarą dermatologai įspėja, kad saulė – pavojinga. Ar visada ir visiems, nepriklausomai nuo odos, plaukų, akių spalvos? Gal kai kuriems ji nekenkia?
– Kuo oda genetiškai šviesesnio fototipo (ypač pirmo ir antro), tuo saulės poveikis grėsmingesnis. Tarkime, šviesiaplaukiams, mėlynakiams ar žaliaakiams lietuvaičiams kyla daug didesnė rizika nudegti odą saulėje, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir susirgti odos vėžiu nei šiltesnių kraštų, tamsesnės odos asmenims, nes jų odoje natūraliai gaminasi daugiau pigmento melanino, kuris saugo odos ląstelių DNR nuo saulės pažaidos. Tokia rizika didesnė ir raudonplaukiams, strazdaniams.
Rizika priklauso ir nuo amžiaus. Pirmaisiais dvejais gyvenimo metais odoje pigmento melanino gaminasi kur kas mažiau nei suaugusiesiems, todėl oda žymiai mažiau apsaugota nuo UV spinduliuotės žalingo poveikio. Vyresnių nei dvejų metų vaikų oda panaši į suaugusiųjų, nors vis dar išlieka tam tikrų subtilių skirtumų. Kūdikiai ir maži vaikai turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, būti pavėsyje, dėvėti marškinėlius, kepuraites, akinius nuo saulės. Priemonės nuo saulės rekomenduojamos tik nuo šešių mėnesių amžiaus.
– Kokie didžiausi saulės spindulių keliami pavojai? Kuo gresia nesaugus buvimas saulėje? Juk baimintis reikia ne tik odos vėžio?
– Išties saulė sukelia ūmią ir lėtinę žalą. Ūmiai žalai priskiriamas odos nudegimas saulėje – paraudimas, skausmas, patinimas, pūslės, odos lupimasis. Saulė gali veikti fotosensibilizuojamai, nes kai kurios medžiagos, pavyzdžiui, tam tikri vartojami vaistai, gali padidinti odos jautrumą UV spinduliams ir sukelti toksinių ar alerginių odos reakcijų. Veikiant UV spinduliams, staiga susilpnėja odos imunitetas, todėl dažnai žmonės skundžiasi suaktyvėjusia lūpų pūsleline po saulės vonių.
Lėtinei pažaidai priskiriamas fotosenėjimas, kai ilgalaikės UV spinduliuotės veikiama oda tampa raukšlėta, pigmentuota, išvagota kapiliarų, praranda elastingumą ir jaunatvišką išvaizdą. Žinoma, pavojingiausia – ikivėžinės odos būklės ir odos vėžys.
Reikia suprasti, kad UV spinduliai organizmą veikia visą gyvenimą, todėl net epizodiniai nudegimai vaikystėje didina odos vėžio riziką, su kuria susiduriama jau brandžiame amžiuje ar senatvėje. Apie rytojų reikėtų galvoti šiandien.
– Kodėl svarbu nepamiršti plaukų, kaip jais tinkamai pasirūpinti ir apsaugoti nuo UV spindulių?
– UV spinduliai alina plaukus, žaloja jų paviršinį sluoksnį – kutikules, tad plauko stiebas tampa lengvai pažeidžiamas aplinkos veiksnių, išsausėja, tampa šiurkštus ir ima blukti, o pažeidus keratino pluošteles ima lūžinėti. Šviesūs plaukai, ypač balinti peroksidu, kenčia labiau nei tamsūs.
Saulėtuoju sezonu rekomenduoju dėvėti galvos apdangalus, saugoti plaukus nuo sūraus vandens, naudoti kosmetines priemones, apsaugančias plaukus nuo UV spindulių.
– Nepasisekė, neapsisaugojome – nudegėme. Ko griebtis? Kiek veiksmingos vadinamosios liaudiškos priemonės? Kada jau reikia medikamentinio gydymo?
– Nudegusią odą galime raminti šaltais kompresais arba ilgalaikėmis maudynėmis vėsiame duše. Vėliau reikėtų odą gerai sudrėkinti. Ant nudegusios odos nereikėtų tepti riebių kremų, vazelino ar sviesto, nes tai tik dar labiau sulaiko šilumą odoje ir stipriau ją žaloja. Vaistinėse gausu įvairių drėkinamųjų kremų, losjonų, putų su alavijais, pantenoliu, skirtų nudegimui gydyti. Svarbu prisiminti, kad odą drėkinti reikėtų ne tik iš išorės, bet ir geriant pakankamai skysčių.
Kartais norėdami sau padėti saulėje nudegę žmonės pažeistą odą tepa kefyru, jogurtu ir pan. Taip galima prisišaukti dar didesnių bėdų – sukelti odos infekciją. Maistą palikite šaldytuve.
Jei jau nutiko taip, kad odą nudegėte iki pūslių, atsirado saulės smūgio simptomų: bendras silpnumas, šaltkrėtis, vėmimas, temperatūros pakilimas, alpimas – reikėtų vykti pagalbos pas medikus.
– Sakoma kad oda mena viską. Kas įspėja apie gresiančias ar prasidėjusias rimtesnes odos problemas? Kada reikėtų pasikonsultuoti su specialistu?
– Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis nuo vaikystės kaupiasi odoje ir vėlesniame amžiuje gali turėti liūdnų padarinių – galima susirgti ikivėžinėmis ir vėžinėmis odos ligomis.
Rekomenduojama kartą per metus visus odos darinius pasitikrinti pas gydytoją dermatovenerologą profilaktiškai. Gydytojas būtinai turi apžiūrėti ir sėdmenis, skalpo plaukuotąją dalį, padus, delnus. Taip pat atkreipti dėmesį, jei veide, ypač nosies, skruostų odoje, praplikusiems vyrams ir skalpo odoje, atsiranda šiurkščių, paraudusių odos plotelių, nes tai gali būti ikivėžinės odos ligos – aktininės keratozės, kurias būtina gydyti.
Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis nuo vaikystės kaupiasi odoje ir vėlesniame amžiuje gali turėti liūdnų padarinių - galima susirgti ikivėžinėmis ir vėžinėmis odos ligomis.
Negalima ignoruoti ir ant blauzdų atsiradusių ir negyjančių nuo drėkinamųjų kremų rausvų, pleiskanojančių plokštelių, nes tai gali būti kita dažna ikivėžinė – Boweno – liga.
Jei ant veido ar kitoje dažnai saulės apšviečiamoje vietoje pastebėjote lyg pamažu augantį spuogelį, kuris tai užgyja, tai vėl pasidengia šašiuku – kreipkitės į gydytoją dermatovenerologą, nes tai gali būti bazalinių ląstelių karcinoma.
Žinoma, labai svarbi ir kūno odos apgamų savistaba. Reikia atkreipti dėmesį, ar per kelis mėnesius nesikeičia apgamo simetrija, krašto kontūras, spalva, ar jis nepradeda staiga augti, kraujuoti ar savaime neatsiranda šašų. Tokiais atvejais laukti jau nėra ko. Anksti nustačius melanomą – vieną agresyviausių odos vėžio formų – išgyvenamumo prognozė dažniausiai gera.
Kaip tinkamai prižiūrėti odą vasarą
Nereikėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose pačiu kaitriausiu metu – nuo 11 iki 16 val.
Prieš išeinant į lauką, likus 20–30 minučių, reikėtų pasitepti apsauginiu kremu nuo UV spindulių, nepamiršti galvos apdangalų, akinių nuo saulės, pakankamo kiekio geriamojo vandens.
Jei būnate paplūdimyje, reikėtų pasirūpinti skėčiu nuo saulės, o apsauginį kremą pakartotinai tepti kas dvi valandas ar suprakaitavus, išsimaudžius.
Jei nenaudojate galvos apdangalų, rekomenduoju pasirūpinti kosmetikos priemonėmis plaukams su SPF filtrais, nes saulė pažeidžia ne tik odą, bet ir plaukus.
Veidui, plaštakoms, dekoltė rekomenduojama naudoti SPF50, kitoms sritims gali pakakti ir SPF30 priemonių.
Svarbu suprasti, kad apsauga nuo saulės reikalinga ne tik tada, kai keliaujate į šiltuosius kraštus, bet ir kai būnate sode, darže ar parke.
Naujausi komentarai