Odai ir plaukams vasarą reikia ypatingo dėmesio

– Kiek­vie­ną va­sa­rą der­ma­to­lo­gai įspė­ja, kad sau­lė – pa­vo­jin­ga. Ar vi­sa­da ir vi­siems, ne­prik­lau­so­mai nuo odos, plau­kų, akių spal­vos? Gal kai ku­riems ji ne­ken­kia?

– Kuo oda ge­ne­tiš­kai švie­ses­nio fo­to­ti­po (ypač pir­mo ir ant­ro), tuo sau­lės po­vei­kis grės­min­ges­nis. Tar­ki­me, švie­siap­lau­kiams, mė­ly­na­kiams ar ža­liaa­kiams lie­tu­vai­čiams ky­la daug di­des­nė ri­zi­ka nu­deg­ti odą sau­lė­je, o il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je – ir su­si­rgti odos vė­žiu nei šil­tes­nių kraš­tų, tam­ses­nės odos as­me­nims, nes jų odo­je na­tū­ra­liai ga­mi­na­si dau­giau pig­men­to me­la­ni­no, ku­ris sau­go odos ląs­te­lių DNR nuo sau­lės pa­žai­dos. To­kia ri­zi­ka di­des­nė ir rau­donp­lau­kiams, straz­da­niams.

Ri­zi­ka pri­klau­so ir nuo am­žiaus. Pir­mai­siais dve­jais gy­ve­ni­mo me­tais odo­je pig­men­to me­la­ni­no ga­mi­na­si kur kas ma­žiau nei suaugusiesiems, to­dėl oda žy­miai ma­žiau ap­sau­go­ta nuo UV spin­du­liuo­tės ža­lin­go po­vei­kio. Vy­res­nių nei dve­jų me­tų vai­kų oda pa­na­ši į suau­gu­sių­jų, nors vis dar iš­lie­ka tam tik­rų su­bti­lių skir­tu­mų. Kū­di­kiai ir ma­ži vai­kai tu­ri bū­ti ap­sau­go­ti nuo tie­sio­gi­nių sau­lės spin­du­lių, bū­ti pa­vė­sy­je, dė­vė­ti marš­ki­nė­lius, ke­pu­rai­tes, aki­nius nuo sau­lės. Prie­mo­nės nuo sau­lės re­ko­men­duo­ja­mos tik nuo še­šių mė­ne­sių am­žiaus.

– Ko­kie di­džiau­si sau­lės spin­du­lių ke­lia­mi pa­vo­jai? Kuo gre­sia ne­sau­gus bu­vi­mas sau­lė­je? Juk bai­min­tis rei­kia ne tik odos vė­žio?

– Iš­ties sau­lė su­ke­lia ūmią ir lė­ti­nę ža­lą. Ūmiai ža­lai pri­ski­ria­mas odos nu­de­gi­mas sau­lė­je – pa­rau­di­mas, skaus­mas, pa­ti­ni­mas, pūs­lės, odos lu­pi­ma­sis. Sau­lė ga­li veik­ti fo­to­sen­si­bi­li­zuo­ja­mai, nes kai ku­rios me­džia­gos, pa­vyz­džiui, tam tik­ri var­to­ja­mi vais­tai, ga­li pa­di­din­ti odos jaut­ru­mą UV spin­du­liams ir su­kel­ti tok­si­nių ar aler­gi­nių odos reak­ci­jų. Vei­kiant UV spin­du­liams, stai­ga su­si­lpnėja odos imu­ni­te­tas, to­dėl daž­nai žmo­nės skun­džia­si suak­ty­vė­ju­sia lū­pų pūs­le­li­ne po sau­lės vo­nių.

Lė­ti­nei pa­žai­dai pri­ski­ria­mas fo­to­se­nė­ji­mas, kai il­ga­lai­kės UV spin­du­liuo­tės vei­kia­ma oda tam­pa raukš­lė­ta, pig­men­tuo­ta, iš­va­go­ta ka­pi­lia­rų, pra­ran­da elas­tin­gu­mą ir jau­nat­viš­ką iš­vaiz­dą. Ži­no­ma, pa­vo­jin­giau­sia – iki­vė­ži­nės odos būk­lės ir odos vė­žys.

Rei­kia su­pras­ti, kad UV spin­du­liai or­ga­niz­mą vei­kia vi­są gy­ve­ni­mą, to­dėl net epi­zo­di­niai nu­de­gi­mai vai­kys­tė­je di­di­na odos vė­žio ri­zi­ką, su ku­ria su­si­du­ria­ma jau bran­džia­me am­žiu­je ar se­nat­vė­je. Apie ry­to­jų rei­kė­tų gal­vo­ti šian­dien.

– Ko­dėl svar­bu ne­pa­mirš­ti plau­kų, kaip jais tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti ir ap­sau­go­ti nuo UV spin­du­lių?

– UV spin­du­liai ali­na plau­kus, ža­lo­ja jų pa­vir­ši­nį sluoks­nį – ku­ti­ku­les, tad plau­ko stie­bas tam­pa leng­vai pa­žei­džia­mas ap­lin­kos veiks­nių, iš­sau­sė­ja, tam­pa šiurkš­tus ir ima bluk­ti, o pa­žei­dus ke­ra­ti­no pluoš­te­les ima lū­ži­nė­ti. Švie­sūs plau­kai, ypač ba­lin­ti pe­rok­si­du, ken­čia la­biau nei tam­sūs.

Viktorija Vaičiūnienė / Viktorijos Vaičiūnienės asmeninio archyvo nuotr.

Sau­lė­tuo­ju se­zo­nu re­ko­men­duo­ju dė­vė­ti gal­vos apdan­ga­lus, sau­go­ti plau­kus nuo sū­raus van­dens, nau­do­ti kos­me­ti­nes prie­mo­nes, ap­sau­gan­čias plau­kus nuo UV spin­du­lių.

– Ne­pa­si­se­kė, neap­si­sau­go­jo­me – nu­de­gė­me. Ko grieb­tis? Kiek veiks­min­gos va­di­na­mo­sios liau­diš­kos prie­mo­nės? Ka­da jau rei­kia me­di­ka­men­ti­nio gy­dy­mo?

– Nu­de­gu­sią odą ga­li­me ra­min­ti šal­tais komp­re­sais ar­ba il­ga­lai­kė­mis mau­dy­nė­mis vė­sia­me du­še. Vė­liau rei­kė­tų odą ge­rai su­drė­kin­ti. Ant nu­de­gu­sios odos ne­rei­kė­tų tep­ti rie­bių kre­mų, va­ze­li­no ar svies­to, nes tai tik dar la­biau su­lai­ko ši­lu­mą odo­je ir stip­riau ją ža­lo­ja. Vais­ti­nė­se gau­su įvai­rių drė­ki­na­mų­jų kre­mų, los­jo­nų, pu­tų su ala­vi­jais, pan­te­no­liu, skir­tų nu­de­gi­mui gy­dy­ti. Svar­bu pri­si­min­ti, kad odą drė­kin­ti rei­kė­tų ne tik iš išo­rės, bet ir ge­riant pa­kan­ka­mai skys­čių.

Kar­tais no­rė­da­mi sau pa­dė­ti sau­lė­je nu­de­gę žmo­nės pa­žeis­tą odą te­pa ke­fy­ru, jo­gur­tu ir pan. Taip ga­li­ma pri­si­šauk­ti dar di­des­nių bė­dų – su­kel­ti odos in­fek­ci­ją. Mais­tą pa­li­ki­te šal­dy­tu­ve.

Jei jau nu­ti­ko taip, kad odą nu­de­gė­te iki pūs­lių, at­si­ra­do sau­lės smū­gio simp­to­mų: bend­ras silp­nu­mas, šaltk­rė­tis, vė­mi­mas, tem­pe­ra­tū­ros pa­ki­li­mas, al­pi­mas – rei­kė­tų vyk­ti pa­gal­bos pas me­di­kus.

– Sa­ko­ma kad oda me­na vis­ką. Kas įspė­ja apie gre­sian­čias ar pra­si­dė­ju­sias rim­tes­nes odos pro­ble­mas? Ka­da rei­kė­tų pa­si­kon­sul­tuo­ti su spe­cia­lis­tu?

– Il­ga­lai­kis UV spin­du­liuo­tės po­vei­kis nuo vai­kys­tės kau­pia­si odo­je ir vė­les­nia­me am­žiu­je ga­li tu­rė­ti liūd­nų pa­da­ri­nių – ga­li­ma su­si­rgti iki­vė­ži­nė­mis ir vė­ži­nė­mis odos li­go­mis.

Re­ko­men­duo­ja­ma kar­tą per me­tus vi­sus odos da­ri­nius pa­si­tik­rin­ti pas gy­dy­to­ją der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gą pro­fi­lak­tiš­kai. Gy­dy­to­jas bū­ti­nai tu­ri ap­žiū­rė­ti ir sėd­me­nis, skal­po plau­kuo­tą­ją da­lį, pa­dus, del­nus. Taip pat at­kreip­ti dė­me­sį, jei vei­de, ypač no­sies, skruos­tų odo­je, pra­pli­ku­siems vy­rams ir skal­po odo­je, at­si­ran­da šiurkš­čių, pa­rau­du­sių odos plo­te­lių, nes tai ga­li bū­ti iki­vė­ži­nės odos li­gos – ak­ti­ni­nės ke­ra­to­zės, ku­rias bū­ti­na gy­dy­ti.

Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis nuo vaikystės kaupiasi odoje ir vėlesniame amžiuje gali turėti liūdnų padarinių - galima susirgti ikivėžinėmis ir vėžinėmis odos ligomis. 

Ne­ga­li­ma ig­no­ruo­ti ir ant blauz­dų at­si­ra­du­sių ir ne­gy­jan­čių nuo drė­ki­na­mų­jų kre­mų raus­vų, pleis­ka­no­jan­čių plokš­te­lių, nes tai ga­li bū­ti ki­ta daž­na iki­vė­ži­nė – Bo­we­no – li­ga.

Jei ant vei­do ar ki­to­je daž­nai sau­lės ap­švie­čia­mo­je vie­to­je pa­ste­bė­jo­te lyg pa­ma­žu au­gan­tį spuo­ge­lį, ku­ris tai už­gy­ja, tai vėl pa­si­den­gia ša­šiu­ku – kreip­ki­tės į gy­dy­to­ją der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gą, nes tai ga­li bū­ti ba­za­li­nių ląs­te­lių kar­ci­no­ma.

Ži­no­ma, la­bai svar­bi ir kū­no odos ap­ga­mų sa­vis­ta­ba. Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, ar per ke­lis mė­ne­sius ne­si­kei­čia ap­ga­mo si­met­ri­ja, kraš­to kon­tū­ras, spal­va, ar jis ne­pra­de­da stai­ga aug­ti, krau­juo­ti ar sa­vai­me neat­si­ran­da ša­šų. To­kiais at­ve­jais lauk­ti jau nė­ra ko. Anks­ti nu­sta­čius me­la­no­mą – vie­ną ag­re­sy­viau­sių odos vė­žio for­mų – iš­gy­ve­na­mu­mo pro­gno­zė daž­niau­siai ge­ra.

Kaip tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti  odą va­sa­rą

Ne­rei­kė­tų bū­ti tie­sio­gi­niuo­se sau­lės spin­du­liuo­se pa­čiu kait­riau­siu me­tu – nuo 11 iki 16 val.

Prieš išei­nant į lau­ką, li­kus 20–30 mi­nu­čių, rei­kė­tų pa­si­tep­ti ap­sau­gi­niu kre­mu nuo UV spin­du­lių, ne­pa­mirš­ti gal­vos apdan­ga­lų, aki­nių nuo sau­lės, pa­kan­ka­mo kie­kio ge­ria­mo­jo van­dens.

Jei bū­na­te pa­plū­di­my­je, rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti skė­čiu nuo sau­lės, o ap­sau­gi­nį kre­mą pa­kar­to­ti­nai tep­ti kas dvi va­lan­das ar su­pra­kai­ta­vus, iš­si­mau­džius.

Jei ne­nau­do­ja­te gal­vos apdan­ga­lų, re­ko­men­duo­ju pa­si­rū­pin­ti kos­me­ti­kos prie­mo­nė­mis plau­kams su SPF filt­rais, nes sau­lė pa­žei­džia ne tik odą, bet ir plau­kus.

Vei­dui, plaš­ta­koms, de­kol­tė re­ko­men­duo­ja­ma nau­do­ti SPF50, ki­toms sri­tims ga­li pa­kak­ti ir SPF30 prie­mo­nių.

Svar­bu su­pras­ti, kad ap­sau­ga nuo sau­lės rei­ka­lin­ga ne tik ta­da, kai ke­liau­ja­te į šil­tuo­sius kraš­tus, bet ir kai bū­na­te so­de, dar­že ar par­ke.