Pavojaus ženklai
Antibiotikų veiksmingumas mažėja. Pasaulyje stebimi pavojaus ženklai: kasmet dėl atsparių bakterijų pasaulyje miršta daugiau nei 1 mln. žmonių, dar 5 mln. mirčių susijusios su antibiotikų neveiksmingumu, po 25 metų mirčių skaičius gali pasiekti 39 mln.
Antibiotikas yra medžiaga, kurią vieni mikroorganizmai gamina kovai su kitais mikroorganizmais. Ši savybė pritaikyta medicinoje ir dabar jau sukurta daugybė sintetinių antibiotikų. Tačiau naujus antibiotikus kurti nelengva: nuo 2005 iki 2020 m. sukurtas tik vienas naujas antibiotikas, ir tai tik modifikuotas senos tetraciklinų grupės preparatas. Naujo vaisto kūrimo ciklas – maždaug 15 metų. Šiuo metu vyksta tik 43 klinikiniai tyrimai su naujais antibiotikais, o su onkologiniais vaistais – apie 1 500. Todėl dabar ieškoma alternatyvų, bet kol kas nėra nė vienos, kurios veiksmingumas būtų garantuotas.
Jei infekciją sukelia bakterijos, antibiotikas tampa pagrindiniu gydymo būdu: „Infekcijos gydymas susideda iš kelių elementų: chirurginės infekcijos židinio operacijos, paciento imuninės sistemos, tinkamos priežiūros ir, žinoma, antibiotikų, – pranešime spaudai teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Klinikinės farmakologijos skyriaus vedėja doc. dr. Ingrida Lisauskienė. – Tačiau šiandien jau turime kalbėti apie pavojų, kurį gali sukelti prie šių vaistų prisitaikiusios bakterijos: antibiotikų era, prasidėjusi prieš beveik šimtmetį, priartėjo prie kritinės ribos: naujų antibiotikų kūrimas yra ilgas procesas; stebuklingo, visas bakterijas veikiančio antibiotiko sukūrimo sėkmės tikimybė – labai maža, o bakterijos prisitaiko greičiau, nei spėjama sukurti naujų veiksmingų preparatų.“
Turi šalutinių poveikių
Antibiotikai veikia tik bakterines infekcijas, tačiau žmonės dažnai juos vartoja netinkamai: vis dar paplitęs įsitikinimas, kad antibiotikai padeda peršalus ar susirgus virusinėmis ligomis, ir tai daug prisideda prie šios globalios atsparumo antibakteriniams vaistams problemos.
Nors informacijos, kad antibiotikai virusų neveikia, tikrai yra pakankamai, žmones valdo baimė – jie bijo komplikacijų ir tarsi apsisaugodami nori antibakterinius vaistus vartoti kaip prevencinę priemonę. Pasak I. Lisauskienės, tai ne tik nepadeda, bet ir skatina bakterijas tapti atsparias: „Antibiotikai yra galingas ginklas, tačiau mes jį naudojame netinkamai. Toks klaidingas įsitikinimas turi rimtų padarinių, kai gydydami sunkų ligonį neturime vaistų, kurie naikintų jo ligas sukėlusias bakterijas.“
Santaros klinikų gydytoja anesteziologė-reanimatologė pabrėžia, kad antibiotikai nėra nekalti vaistai. Jie gali sutrikdyti žarnyno mikroflorą, sukelti alerginių reakcijų, paveikti kraujo ląstelių gamybą, lemti sąmonės sutrikimų vyresnio amžiaus pacientams ar net pažeisti inkstus, ypač vartojant rezervinius antibiotikus. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog paplitęs įsitikinimas, kad probiotikai apsaugo žarnyną vartojant antibiotikus, nepatvirtintas tyrimais.
MDR, XDR ir PDR
Prieš dešimtmetį antibiotikams atsparios infekcijos buvo retos. Šiandien jų vis dažniau pasitaiko intensyviosios terapijos skyriuose. I. Lisauskienė pabrėžia, kad netinkamas antibiotikų vartojimas sukuria sąlygas bakterijoms greitai prisitaikyti.
„Daug pas mus patenkančių pacientų jau užsikrėtę infekcijomis, kurias sukelia įprastiniams antibiotikams atsparios bakterijos. Dirbame tokioje realybėje, kurioje įprastiniai antibiotikai daugeliu atvejų nebeveikia. Tai ypač sunku gydant kritinės būklės pacientus, – sako gydytoja. – Todėl reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuose, siekdami suvaldyti ligas sukeliančių bakterijų dauginimąsi, dirbame kaip komanda kartu su kitais kolegomis: mikrobiologai nustato bakterijų jautrumą, chirurgai padeda kontroliuoti infekcijos židinį, klinikiniai farmakologai ir infekcinių ligų gydytojai padeda įvertinti gydymo strategiją, infekcijų kontrolės specialistai – kovoti su atsparių mikroorganizmų plitimu.“
Kalbėdami apie bakterijas, kurių neveikia antibiotikai, gydytojai su nerimu pabrėžia: vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai dėl bakterijų atsparumo tenka pripažinti, kad pasitaiko atvejų, kai nėra jokio įprasto veiksmingo gydymo. Pavojingiausius bakterijų atsparumo lygius apibūdina specialūs trumpiniai: MDR (angl. Multi-drug resistant) – atspari keliems antibiotikams, kurie įprastai būtų skiriami šiai infekcijai gydyti; XDR (angl. Extensively drug resistant) – jautri tik 1–2 antibiotikams; PDR (angl. Pan-drug resistant) – atspari visiems žinomiems antibiotikams.
„Pastarąjį mikrobiologų vartojamą terminą – PDR – išgirsti sunkiausia, nes tokiu atveju parinkti gydymo taktiką itin sudėtinga“, – sako gydytoja.
Tokiose situacijose naudojami vadinamieji rezerviniai antibiotikai, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra stebuklingi ar ypač stiprūs vaistai – jie tiesiog skirti labai atsparioms infekcijoms gydyti. Ligoninėje tokie preparatai gali būti skiriami tik gavus antibiotikų komiteto pritarimą. Kaip pažymi gydytojai, antibiotikai nėra geri ar blogi, – jie gali būti tinkami tam tikroje situacijaoje ir visiškai netinkami kitoje. Pavyzdžiui, senasis vaistas penicilinas iki šiol puikiai tinka kai kurioms streptokokinėms infekcijoms gydyti.
Kam tenka atsakomybė?
Nors pacientai, vadovaudamiesi baimėmis, internete rastais patarimais ar individualios situacijos neįvertinančiomis dirbtinio intelekto rekomendacijomis, kartais prašo skirti antibiotikų dėl viso pikto, gydytoja atkreipia dėmesį, kad sprendimai dėl antibakterinių vaistų kartais sudėtingi ir patiems medikams. Ambulatorinėse gydymo įstaigose ne visuomet lengva tiksliai prognozuoti ligos eigą, todėl tam tikrais atvejais antibiotikai skiriami lengviau, nei reikėtų.
„COVID-19 pandemija atskleidė pavojingas antibiotikų vartojimo klaidas, – sako I. Lisauskienė. – Nors buvo žinoma, kad COVID-19 ligą sukelia koronavirusai, pandemijos metu antibiotikų vartojimas vis tiek drastiškai išaugo.“ Pasaulinė statistika skelbė, kad net 86 proc. sunkių COVID-19 liga sirgusių pacientų buvo skirti antibiotikai, o jų iš tiesų reikėjo tik 13 proc. ligonių.
Gydytojos teigimu, tuo metu beveik visi pacientai, patekę į reanimacijos skyrių dėl COVID-19 ligos komplikacijų, jau buvo vartoję antibiotikų, tačiau jų vartojimas dažnai būdavo nutraukiamas – jie paprasčiausiai nebuvo reikalingi.
Antibiotikų sritis – viena greičiausiai kintančių medicinos sričių. Pasak I. Lisauskienės, nuolat būtina atnaujinti žinias, nes tai, kas buvo tinkama prieš trejus metus, šiandien jau gali būti netikslu.
Gydytoja primena: svarbiausia – neprašyti išrašyti antibiotikų be reikalo ir pasitikėti gydytojų sprendimais. Antibiotikai neskiriami virusinėms infekcijoms, kurios sudaro didžiąją dalį kasdienių peršalimo ligų, gydyti.
Santaros klinikose, bendradarbiaujant su Higienos institutu, šiuo metu vykdomas projektas, skirtas antimikrobinių vaistų vartojimo valdymo modelio bandomajam diegimui stacionarinėse sveikatos priežiūros įstaigose. Iniciatyvoje dalyvauja 15 septynių skirtingų specialybių medikų, siekiančių padėti gydytojams priimti informuotus sprendimus ir mažinti perteklinį antibiotikų skyrimą. Tai reikšmingas žingsnis gerinant gydymo kokybę ir stabdant bakterijų atsparumo plitimą, kuris tampa vis didesne grėsme visuomenės sveikatai.
Naujausi komentarai