– Kas jau žinoma apie šį virusą?
– Negalime kalbėti apie vieną hantavirusą. Hantavirusai yra labai įvairi RNR virusų grupė, daugiausia cirkuliuojanti tarp graužikų. Šiuo atveju, kai kalbame apie kruizinį laivą iš Pietų Amerikos ir jame įvykusį protrūkį, turime omenyje konkrečią rūšį – Andų hantavirusą.
Kai kalbame apie Lietuvoje vykdomą hantavirusų stebėseną, dažniausiai turime omenyje dvi rūšis, kurios, kaip žinome, endemiškai cirkuliuoja Europos graužikų populiacijose.
Viena jų – Puumala hantavirusas, pirmą kartą aptiktas Suomijoje. Europoje kasmet registruojama maždaug nuo 1000 iki 4000 šio viruso sukeltų atvejų. Žinoma, kad Puumala hantaviruso infekcija gali sukelti įvairius inkstų veiklos sutrikimus ir sindromus, tačiau jis nelaikomas itin mirtinu – didžiausias numanomas mirtingumas siekia iki 0,4 procento.
Pietų Europoje, o galbūt ir pas mus, gali būti fiksuojamas Dobravos-Belgrado hantavirusas. Šis virusas jau siejamas su didesniu mirtingumu – iki 12 procentų. Tokie atvejai yra gana reti, tačiau kai jie nustatomi, pasekmės gali būti rimtesnės.
Praktiškai visų hantavirusų epidemiologija panaši: jie natūraliai, endemiškai ir ilgą laiką cirkuliuoja tarp graužikų. Žmonės retkarčiais užsikrečia kontaktuodami su graužikų išskyromis – išmatomis, šlapimu, seilėmis ir panašiais dalykais, ypač kai šių dalelių įkvepiama.
Istoriškai laikoma, kad dauguma hantavirusais užsikrėtusių žmonių viruso kitiems žmonėms neperduoda. Tačiau Andų hantavirusas, apie kurį kalbame kruizinio laivo kontekste, yra išskirtinis. Jo mirtingumas gerokai didesnis – apie 40 procentų. Be to, tai iš esmės vienintelis hantavirusas, kuris, tam tikromis aplinkybėmis, gali gana efektyviai plisti nuo vieno žmogaus kitam. Būtent tokia situacija, panašu, ir įvyko kruiziniame laive.
Tiesa, kruizinis laivas nėra įprasta visuomenę atspindinti terpė. Tai vieta, kur žmonės daug laiko praleidžia uždarose erdvėse. Šiuo metu, remiantis turimais duomenimis, nepanašu, kad šis Andų hantaviruso protrūkis būtų kažkuo išskirtinis. Kol kas žinoma apie devynis atvejus. Kitų protrūkių kontekste tai labai nedideli skaičiai.
Matome, kad pasaulis į tai reaguoja gana jautriai – izoliuojami asmenys, kurie galėjo turėti kontaktą ir pajuto kvėpavimo takų simptomų. Vis dėlto, žiūrint tiek iš istorinės hantavirusų epidemiologijos perspektyvos, tiek į dabartinius atvejų skaičius, manau, ši situacija tikrai nenusipelno tokių žiniasklaidos antraščių, kokias šiuo metu matome.
– Kuo skiriasi hantavirusų rūšys ir jų poveikis sveikatai?
– Dažniausiai hantavirusai, panašu, sukelia kvėpavimo takų infekcijas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad didelė dalis RNR virusų sukeliamų simptomų nėra labai specifiniai. Užsikrėtus įvairiais RNR virusais, gali pasireikšti karščiavimas, daugeliu atvejų – ir viduriavimas ar panašūs simptomai.
Todėl nėra labai aiškių požymių, kurie žmogui leistų pačiam atpažinti, kad jis galbūt užsikrėtė būtent hantavirusu. Viena svarbesnių sąsajų yra inkstų veiklos sutrikimai. Pavyzdžiui, jei žmogus po žiemos nuvyko į savo sodą, aktyviai valė rūsį, matė graužikų išmatų, o vėliau susirgo sunkia kvėpavimo takų liga, ypač jei po to pasireiškė inkstų veiklos sutrikimų, tokiu atveju vertėtų atlikti tyrimą.
– Ar didesnis mirtingumas labiau paliečia vyresnio amžiaus žmones, turinčius gretutinių ligų, ar šie virusai veikia kitaip?
– Matomas didesnis mirtingumas didėjant amžiui. Galima svarstyti, ar taip yra dėl to, kad jaunesni žmonės daugiau laiko praleidžia gamtoje, lauke, o ne, pavyzdžiui, tvarkydami rūsius ar kitas uždaras patalpas. Taip pat matoma, kad hantavirusais dažniau užsikrečia vyrai nei moterys.
– Inkubacinis viruso periodas trunka iki šešių savaičių, kai dažniausiai kiti virusai pasireiškia po vienos ar dviejų. Kaip tai gali apsunkinti viruso suvaldymą?
– Kai bandome sukontroliuoti bet kokią ligą, testuojame gyventojus. Testavimas skirtas ne tik tam, kad atpažintume, kiek turime susirgimo atvejų. Tai ir metodas, leidžiantis anksti nustatyti užsikrėtusį asmenį, perspėti jo kontaktus ir pasakyti, kad jie turėtų pasisaugoti, vengti kontakto su kitais žmonėmis. Tokiu būdu stabdomas ligos plitimas.
Jeigu inkubacinis laikotarpis yra labai ilgas, suvaldymas tampa sudėtingesnis. Per visą šį laiką žmogus gali turėti daug kontaktų, keliauti, lankytis įvairiose vietose, todėl vėliau atsekti, kur ir nuo ko jis galėjo užsikrėsti arba kam galėjo perduoti infekciją, tampa gerokai sunkiau.
– Ar egzistuoja veiksmingas viruso gydymas?
– Yra priežastis, kodėl vaistų nuo hantavirusų kūrimas nėra labai patrauklus. RNR virusų įvairovė yra beprotiškai didelė. Atitinkamai skiriasi ir virusiniai baltymai ar fermentai, į kuriuos vaistai galėtų taikytis, juos užblokuoti ar kitaip paveikti.
Kiekvienam virusui dažnai reikėtų skirtingo vaisto. Tai kainuoja daug pinigų, o atrastas vaistas dar gali būti toksiškas žmonėms arba gali nepavykti pasiekti farmakologiškai reikšmingos koncentracijos reikiamoje kūno vietoje.
Iš vaistų nuo RNR virusų galima paminėti įvairius antivirusinius preparatus, kurie naudojami kovojant su ŽIV infekcija, gripo simptomams mažinti ar hepatito C virusui gydyti.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai