„Visuomenėje, kuri yra apsėsta idėjos dirbti iki visiško išsekimo ir viską paversti papildomu pajamų šaltiniu, tėvai turi dėti papildomų pastangų, kad išmokytų savo vaikus įveikti stresą ir apsaugotų juos nuo rimtų perdegimo pasekmių“, – leidinyje „YourTango“ teigė autorė.
Z. Slabbekoorn pateikė keletą pavyzdžių, kaip „geri tėvų ketinimai“ paveikia vaikus.
Sunkus darbas yra kelias į sėkmę. Ekspertė paaiškino, kad siekis išugdyti vaikų darbštumą gali suformuoti įsitikinimą, jog žmogus yra vertingas tik tada, kai dirba ties savo galimybių riba. Dėl to suaugę tokie vaikai dažnai kelia sau nerealius reikalavimus, dėl karjeros pamiršdami poilsį ir asmeninius poreikius.
Besąlygiškas atsidavimas darbdaviui. Absoliutaus lojalumo darbdaviui modelis nebėra aktualus šiuolaikinėje darbo rinkoje. Jei vaikai mokomi taikstytis su toksiška darbo aplinka, mažu atlyginimu ar darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros nepaisymu vien dėl ištikimybės įmonei, tai gali lemti profesinį perdegimą.
Emocijos yra silpnumas. Autorė pabrėžė, kad emocijų slopinimas žmogaus nepadaro stipresniu. Priešingai, nesugebėjimas pripažinti savo išgyvenimų ir poilsio poreikio palaipsniui sukelia psichologinį išsekimą.
Draudimas prašyti pagalbos. Pasak leidinio, tikrasis savarankiškumas netrukdo prašyti palaikymo. Autorės cituojamas tyrimas rodo, kad darbuotojai, kurie nebijo prašyti patarimo ar pagalbos, rečiau patiria perdegimą dėl per didelio spaudimo.
Pagarbą reikia užsitarnauti. Dar viena klaidinga nuostata – įsitikinimas, kad meilė, pagarba ir pripažinimas priklauso tik nuo to, kiek naudos žmogus suteikia kitiems. Dėl šios priežasties suaugusieji dažnai aukoja savo interesus dėl vadovų, partnerių ar kitų pritarimo.
Kiekvienas pomėgis turėtų atnešti pinigų. Vaikams, kurie nuo vaikystės buvo skatinami užsiimti tik „naudingais“ pomėgiais, dažnai sunku atsipalaiduoti suaugus nejaučiant kaltės. Autorė pabrėžė, kad ne kiekvienas pomėgis turėtų būti pajamų šaltinis.
Nuolatinis užimtumas yra sėkmės ženklas. Ekspertė aiškino, kad gyvenimas be laisvalaikio sukuria įprotį visada būti užsiėmusiam, net ir savo sveikatos sąskaita. Štai kodėl žmonėms svarbu sąmoningai rasti laiko poilsiui, net jei tai atrodo neįprasta.
Pozityvus mąstymas. Pasak Z. Slabbekoorn, per didelis dėmesys pozityvumui gali paskatinti žmones ignoruoti realias problemas. Streso įveikimas prasideda ne tada, kai vengiame sunkumų, o tada, kai pasirengiame sąžiningai su jais susidurti.
Sėkmė reikalauja nuolatinės aukos. Įsitikinimą, kad dėl karjeros reikia paaukoti asmeninį gyvenimą, dažnai išnaudoja nesąžiningi darbdaviai. Tėvams rekomenduojama nuo vaikystės rodyti vaikams pusiausvyros tarp darbo, poilsio ir rūpinimosi savimi pavyzdį.
Rūpinimasis savimi yra silpnumas. Apibendrindama autorė pabrėžė, kad ypač vyrai dažnai užauga su įsitikinimu, jog rūpintis savo psichine sveikata yra gėda. Anot jos, stipriausi žmonės paprastai yra tie, kurie pripažįsta emocinės ir fizinės gerovės svarbą.
Naujausi komentarai